2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis. Dėl mokestinių ir apskaitos niuansų sausio mėnesio duomenys gali neatspindėti realios situacijos. Informaciją apie kovo mėnesio algas darbdaviai teikia iki balandžio vidurio.
Kaip žinoma, po mokesčių reformos atlyginimas „ant popieriaus“ buvo padaugintas iš 1,289. Jeigu neskaičiuotume šio bendro padidinimo, matytume, kad per metus populiariausių specialybių darbuotojams algos kilo labai skirtingai.
Darbuotojų trūksta, bet alga nedidėja
„Sodros“ duomenimis, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, Lietuvoje daugiausia turime sunkvežimių vairuotojų (77,7 tūkst.), parduotuvių pardavėjų (59,9 tūkst.), vadovų (46,9 tūkst.), reklamos ir rinkodaros specialistų (42,6 tūkst.), biurų, viešbučių valytojų ir kambarinių (40,3 tūkst.).
Šį vasarį palyginti su praėjusių metų vasariu, iš populiariausių specialybių dešimtuko vidutinės algos neatskaičius mokesčių labiausiai didėjo pardavėjams (beveik 74 Eur arba 13 proc. – iki 640 Eur) ir rinkodaros specialistams (140 Eur arba 13 proc. – iki 1240 Eur). Vidutinė vairuotojų alga per metus padidėjo vos 12 Eur arba 2 proc. – iki 645 Eur. Prekių ir paslaugų kainos per metus padidėjo kiek daugiau nei 2 proc., tad reali vairuotojų alga per šį laikotarpį praktiškai nepakito.
Tiesa, nemaža atlygio dalis vairuotojams mokama kaip dienpinigiai. Tačiau už juos neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tad susirgę ar išėję į pensiją, jie gaus kur kas mažesnes išmokas.
Valytojų ir kambarinių vidutinė alga per metus didėjo ne ką daugiau nei vairuotojų – 48 Eur arba 5 proc. – iki 508 Eur.
Kam alga augo sparčiausiai ir lėčiausiai
„Sodros“ duomenimis, šį vasarį palyginti su buvusiu prieš metus, vidutinis darbo užmokestis sparčiausiai didėjo gydytojams specialistams (404 Eur arba 22 proc. – iki 2250 Eur), vadybos ir organizavimo analitikams (213 Eur arba 20 proc. – iki 1250 Eur), taip pat slaugos specialistams (191 Eur arba 19 proc. – iki 1174 Eur).
Be jau minėtų vairuotojų, valytojų ir kambarinių, per pastaruosius metus alga mažiausiai augo suvirintojams (57 Eur arba 6 proc. – iki 1011 Eur), apsaugos darbuotojams (50 Eur arba proc. – iki 684 Eur), lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojams (59 Eur arba 8 proc. – iki 780 Eur), taip pat statybininkams (58 Eur arba 9 proc. – iki 680 Eur).
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų pradžios minimali mėnesinė alga siekia 555 Eur neatskaičius mokesčių (atmetus dauginimą iš 1,289 tai būtų 430 Eur).
Skaičiuojant vidutinį atlyginimą, iš trisdešimties populiariausių specialybių vasarį minimalios algos neuždirbo tik valytojai ir kambarinės.
Legalizuotas šešėlis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad didžiausias atlyginimų augimas matomas toms profesijų grupėms, kurių poreikis rinkoje yra didžiausias.
„Tačiau įžvelgiame ir kitą tendenciją – mažas augimas ten, kur ir taip menki atlyginimai. Tai, tikėtina, nuoroda į galimą šešėlį: valytojai, kambarinės, lengvųjų automobilių vairuotojai, statybininkai, apsaugos darbuotojai, sunkvežimių vairuotojai“, – komentavo pirmininkė.
Jos vertinimu, vairuotojų darbo užmokesčio sistema apskritai yra legalizuotas šešėlis. Didžioji dalis jų pajamų yra neapmokestinami dienpinigiai. „Sodros“ duomenimis, 2017 m. vidutinė komandiruotpinigių vertė buvo beveik 3 kartus didesnė negu vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
„Dar vienas blogis – neadekvatūs atlyginimai aukštos kvalifikacijos ir didelės atsakomybės reikalaujančiam darbui. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo mokytojai gauna nedaug mažiau nei krovikai, tiek pat, kiek ir sekretoriai, ir mažiau nei sandėliavimo tarnybų darbuotojai.
Tai absoliučiai netoleruotina, nes visi suprantame, kaip skiriasi minėtų profesijų atsakomybės lygiai. Šį klausimą kėlėme ir Vyriausybėje kuriant viešojo sektoriaus finansavimo strategiją“, – nurodė I. Ruginienė.
Lemia ir sezoniškumas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė svarstė, kad iš vieno mėnesio duomenų sudėtinga daryti kokias nors išvadas:
„Čia gali veikti ir tokie dalykai kaip sezoniškumas. Dėl to, pavyzdžiui, viešbučių tvarkytojų ir statybininkų darbo užmokesčio didėjimas gali atrodyti santykinai nedidelis. Galbūt dalies šių profesijų atstovų didesnį atlyginimo padidėjimą pamatysime prasidėjus jų darbų įkarščiui – pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje.“
Kita vertus, anot ekspertės, aiškiai matosi, kad buvo padidinti atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams – pvz., gydytojams, slaugytojams, mokytojams, dėstytojams, politikos ir administravimo specialistams.
Tuo metu vadovų lygmens darbuotojų atlyginimų didėjimo priežastis gali būti ir kai kuriose įmonėse dar vasario mėn. mokami priedai už praėjusių metų veiklos rezultatus.
„O kitur, sakyčiau, atlyginimų didėjimas atspindi rinkoje susiklosčiusį tam tikrų specialybių darbuotojų trūkumą. Pardavėjai, virėjai, siuvėjai, gamybos vadovai ir kiti pramonės darbuotojai dažnai įvardijami, kaip vienos labiausiai trūkstamų specialybių“, – komentavo I. Valeškaitė.
Ji pripažino, kad logistikos sektoriaus atlyginimai turi savo specifiką – vairuotojų darbo užmokesčio didelę dalį sudaro dienpinigiai, tai santykinai nedidelį atlyginimo pokytį gali lemti pasikeitimai dienpinigių apmokestinimo srityje.
„Dar labai svarbu turbūt tai, kad tokie sektoriai, kaip logistika ar statybos sprendžia darbuotojų trūkumo problemas įdarbindami darbuotojus iš trečiųjų šalių, ir tai iš dalies nuima tą darbo užmokesčio spaudimą“, – aiškino pašnekovė.
