Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, subsidijos mokėjimas perkant paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus galėtų būti pradėtas jau šį pavasarį, elektromobiliams – iki liepos vidurio.
Paskatinti pirkti mažiau taršias transporto priemones turėjo ir dabar taikoma subsidija. Tačiau iš tam skirtų 5 mln. eurų kol kas išdalyta tik 300 tūkst. eurų.
Keli šimtai už juos pirktų mažiau taršių automobilių yra tik lašas jūroje Lietuvos automobilių parke, kur vien dyzelinių lengvųjų automobilių yra per 1 mln.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar galiojančios priemonės išplėtimas paskatins lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto.
Gal geriau dovanų čekiai?
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas gana skeptiškai vertina naujausią Aplinkos ministerijos sumanymą.
„Galėtų iš karto išplėsti ir duoti kokio prekybos centro dovanų čekį? Kodėl ne? Jeigu paspirtuką perki, tai, matyt, iš prekybos centro kažkokio turbūt. Internetu turbūt neparsisiųsi. Gali paspirtuką ir kaimynui nupirkti, draugui“, – ironizavo pašnekovas.
Jo teigimu, tokios ar panašios iniciatyvos dažniausiai vykdomos norint paskatinti pardavimus ekonominės kriziniais laikotarpiais.
„Na, kai grąžini gamintojui seną automobilį ir pirkdamas naują gauni kažkokią priemoką. Vokietija yra tai taikiusi, taip pat kitos automobilius gaminančios arba labai pasiturinčios valstybės. Tokias priemones jos sugalvoja norėdamos palenkti į savo pusę rinkėjus. Vis tiek duoti – tai ne atimti.
Lietuvos atveju tai būtų labai keistas sprendimas. Viena vertus, pinigų lyg ir trūksta. Kita vertus, mes dar net neturime ir taršos mokesčio. Jo neturime, o subsidijas jau dalijame. Apskritai šios iniciatyvos lygtys nesusieina“, – komentavo ekonomistas.
Jis svarstė, kad tokia paramos priemonė galėtų būti kaip dalis kažkokio automobilių taršos mokesčio.
„Jei dalijame tūkstančius eurų, tai arba mes esame labai turtinti, arba labai norime paskatinti paspirtukų pardavimus, arba kažką darome ne taip.
Manau, kad čia labai keistas sprendimas. Jis nepadės nei taršos mažinti, nei padidis skaidrumą, kaip valdžios aparato skaidrumo, ir gali sudaryti labai neigiamą žmonių nuomonę apie valdžios prioritetus taškant jų pinigus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, skatindami savo produkcijos pardavimą, paprastai tokias priemones taiko gamintojai ar pardavėjai. Pvz., televizorių ar išmaniųjų telefonų gamintojai.
„Naujos iniciatyvos paaiškinimas paprastas – tai nenoras įvesti taršos mokesčio ir bandymas apsimesti, kad kažkas daroma. Kaip minėjau, nei ji padidins skaidrumą dėl mokesčių mokėtojų pinigų leidimo, nei sumažins taršą ilguoju laikotarpiu, nes tokia akcija yra trumpalaikė, ji truks geriausiu atveju kelerius metus. Ar tai iš esmės pakeis žmonių elgseną? Nemanau“, – apibendrino ekonomistas.
Jo nuomone, kaip tik nauja priemonė gali paskatinti žmones ilgiau laikyti „chlamą“ ir skųstis, kad kiemuose stovinčias senienas nori išvežti savivaldybės tarnybos ir „atimti“ tūkstančius eurų.
„Aišku, yra bandymas įtraukti ir viešąjį transportą. Bet jis aktualus tik didmiesčių gyventojams. Kokia iš to nauda kokiame nors Kupiškyje, kur tik kartą per mėnesį žmogus nuvažiuoja į Panevėžį?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Neaišku, kas bus toliau po rinkimų
Automanas.lt projekto vadovas Ramūnas Žilionis pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, kad nauja iniciatyva jam primena tarybinius laikus, kai už priduodamą makulatūrą buvo galima gauti tualetinio popieriaus.
„O jei rimtai, čia yra keli niuansai. Pirma, pats automobilio pridavimo procesas. Nėra taip, kad pridavei mašiną ir tau iš karto pinigus duoda. Pardavei, tada ieškai kitos, tada surandi, nusiperki, priduodi popierius ir tik tada lauki kompensacijos. Galbūt po Naujųjų šitie dalykai kiek labiau pajudės.
Kitas dalykas, ekologija. Nemanau, kad šia prasme net ir išplėtus paramą tokia iniciatyva ką nors galėtų iš esmės išspręsti. Sakyčiau, tai veikiau yra šiukšlių atsikratymo iniciatyva. Nei lietuvis, nei joks kitas sveiko proto žmogus neatiduos važiuojančios mašinos į sąvartyną. Ji turi būti visiškai nevažiuojanti ir tai iš jos išsiims kokių gerų detalių – pvz., veikiantį akumuliatorių“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, iš naujos iniciatyvos naudos bus minimaliai. Ir vargiai yra koks nors skirtumas, ką gauni už priduodamą šiukšlę – ar paspirtuką, ar tualetinio popieriaus:
„Proveržio tai nepadarys, daugiau automobilius priduodančių žmonių, kad gautų paspirtuką tikrai neatsiras.“
R. Žilionis taip pat abejojo, ar 5 tūkst. eurų išmoka perkant elektromobilį realiai padidins jų pardavimą Lietuvoje.
„Ką tokio galima nusipirkti už šią sumą? Be 15 tūkst. eurų tikrai nieko padoresnio nenusipirksi. O jei ir nusipirksi, tai toliau iš miesto neišvažiuosi.
Čia skirtumas tarp socialinių sluoksnių. Elektrinį automobilį dažniausia perka kaip antrą šeimos automobilį. Tie, kas priduoda į metalo laužą senas mašinas, varomo elektra tikrai nepirks. Jie kitomis problemomis gyvena. Atsiras tik vienetai pirkėjų. Taigi nauja tvarka būtų daugiau parodomoji“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, vienintelis jos teigiamas dalykas bent tas, kad daugiau kalbama apie taršą ir žmonės pratinami prie minties, kad ilgainiui veikiausia visiems teks mokėti automobilių mokesčius.
„Tačiau tokiai politikai trūksta nuoseklumo. Dabar duos pinigų paspirtukams ar dviračiams, o kas toliau? Planai pasibaigia ties šių metų rudeniu, naujais Seimo rinkimais“, – reziumavo R. Žilionis.
