Šviežių, ekologiškų produktų turgeliai vis labiau populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi kaimiškus sūrius, daržoves, mėsą ar laisvų vištų kiaušinius.
„Žmonės atsakingai renkasi, ką valgyti, sąmoningumas kyla, visiems rūpi, kaip vištos gyvena, ar jos laimingos“, – kas svarbu pirkėjams pasakoja pardavėja.
Prekybininkai pastebi, kad daugiau ekologiškus produktus perka jauni žmonės, sulaukiama ir vyresnių, bet iš esmės šių prekių pirkėjais yra tėveliai su mažais vaikais.
Tačiau ekologiški, be chemikalų užauginti produktai – nepigūs. Štai didelės bulvės – 1 euras už kg, morkos – 2,2 eurų, o svogūnų ryšulėlis kainuoja 1,5 euro.
Kainos neatgraso turgeliuose besilankančių vilniečių. Vilnietė Agnė čia išsiruošia bent kartą per savaitę. Visai šeimai ji dairosi ir pieno, ir daržovių. Pasak moters, investicija į ekologiją – sveiko gyvenimo paslaptis.
„Perku vaikams, sau, patys valgome, ne kas kitas. Tikiu, kad ilgalaikėje perspektyvoje bus naudos. Nitratą suvalgius nenugriūsi, bet valgydamas ekologiška tikiesi, kad vaikai mažiau sirgs, pats ilgiau būsi sveikas. O ir ekologiškas skaniau. Brangiau, bet gi sau darai, negaila“, – sako pirkėja Agnė.
Ekologiškų prekių pardavėja tikina, kad pirkėjų tikrai netrūksta. Ji pastebi, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, o piniginės turinys tampa antraeiliu dalyku.
„Mano nuomone, tai sveikesnė, švaresnė, lietuviška prekė, lietuviškos daržovės. Ko žmonės ieško dažniausiai? Paprastų produktų: bulvės, morkos, burokėliai, vaisių perka mandarinus, apelsinus“, – pasakoja pardavėja Vladislava.
Žmonės pasakoja, ką renkasi iš ekologiškų prekių lentynų.
„Pomidoriukus perku ekologinius, vyšniniai labai skanūs, sveikata irgi gerai. kai tik galiu, ieškau ekologinių“, – sako pirkėja.
Kitas žmogus pasakoja, kad renkasi turguje maltą kalakutieną, o jos skonis žymiai geresnis: „Perku viską. Negaila pinigų, sveikata brangiau.“
Tačiau pasitaiko ir skeptiškai nusiteikusių.
„Netikiu mitu, kad ekologija labai gerai, nežinau, negalvoju, neturiu įsitikinimo, kad reikia ekologiškai gyventi“, – kalbėjo žmogus.
Didžiųjų prekybos centrų atstovai džiūgauja – žmonės vis labiau domisi ekologiškais produktais, todėl jų pasiūlą prekybos centrai nuolat didina. Per metus pardavimai išaugo penktadaliu. Prekybininkai pastebi, kad žmonėms vis labiau rūpi jų sveikata ir tai, ką valgo.
„Ekologišku kiaušinių pardavimai augo 3 kartus, plėtėsi šviežios ir šaldytos paukštienos ir mėsos asortimentas, pardavimai augo 5–7 kartus", – komentavo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
„Žinoma, savo populiarumu jie nepralenks tradicinių prekių, dėl kainos, gaminimo ir auginimo kaina yra aukštesnė. Bet pirkėjai renkasi produktus įvairius, populiarūs be glitimo, laktozės, mėsos ir pieno pakaitalai. Atsirado pirkėjų poreikis, asortimentas išsiplėtė", – kalbėjo „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Tačiau prekybos centre kalbinami vilniečiai prisipažįsta – ekologiški produktai daugeliui per brangūs. Prekių kainas lyginanti bendrovė „Pricer.lt“ pastebi, kad ekologiškų produktų kainos iš tiesų daug skaudžiau tuština pirkėjų pinigines, ypač – mėsa, daržovės.
„Matome, kad kainų skirtumai įspūdingi: nuo 50 proc. iki kartų. Kiaulienos kumpis parduotuvėj 3,59 eurų, ekologiškas 8-10 eurų. Bulvės pabrango 30 euro ct, ekologiškos 1,19 euro, tad kainų skirtumai dideli", – dėstė „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Pasak eksperto, pardavėjai nesikuklina nustatydami ekologiškų prekių kainas.
„Galimai yra kainoje elementas, kad už žodį ekologiškas ar sertifikatą imamas priedas, kuris nepagrįstas savikaina ar darbu, tiesiog madinga ir galim paimti kainos premiją. Toks elementas gali būti", – svarsto A. Vizickas.
Nors ekologiškų produktų paklausa auga, kol kas šių prekių kainos įkandamos toli gražu ne visiems. Vidutiniškai lietuviai jau ir neekologiškiems produktams išleidžia apie penktadalį savo pajamų. O jei rinktųsi ekologiškas prekes, joms tektų pakloti apie pusę algos.
Reportažą žiūrėkite:
