Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis.
Nerimą kelia investicijos
„Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas. Labiausiai neramina investicijos. Jos yra maždaug trečdaliu mažesnės nei praėjusio piko metu“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors Lietuvos BVP maždaug 7 proc. dar atsilieka nuo 2008 m. pradžioje pasiekto lygio, Lietuvos ekonomikos produktyvumas, darbo našumas jau yra gerokai viršijęs 2008 metų lygį.
„Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra didesnė. Šis produktyvumo augimas buvo pasiektas lengvesniu keliu, t.y. mažinant darbuotojų skaičių ir kuriant tą pačią vertę su mažiau darbuotojų. Ateityje šito lengvo kelio nelabai lieka, produktyvumo augimą galima pasiekti tik daugiau investuojant“, – dėstė ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvoje kapitalas, tenkantis vienam darbuotojui, yra dar labai žemas, palyginti su kitomis ES šalimis.
„Mūsų skaičiavimais jis siekia apie 85 tūkst. eurų vienam dirbančiajam. Daugelyje euro zonos valstybių jis viršija 300 tūkst. eurų. Tai yra viena iš priežasčių – žemesnio darbo našumo ir atitinkamai žemesnio darbo užmokesčio“, – aiškino N. Mačiulis.
Investicijos ir kapitalo kiekio vijimasis, anot jo, Lietuvoje yra nepakankamos. Skaičiuojama, kad per paskutinius trejus metus (2009–2011 m.) materialių investicijų dalis šalies BVP buvo žemesnė nei 1997 metais.
„Ji yra istorinėse žemumose ir tik šiek tiek padidėjo pernai <...> Investicijų augimas yra labai lėtas ir tam, kad būtų užtikrintas darbo vietų kūrimas, tiek Lietuvos konkurencingumo, tiek visos ekonomikos augimas – jį sunku įsivaizduoti be materialių investicijų, ypač investicijų į įrenginius, mašinas ir kitas esmines pridėtinės vertės kūrimo priemones“, – sakė N. Mačiulis.
Šiemet, ekonomisto teigimu, investicijos turėtų augti pakankamai sparčiai (per 10 proc.), panašaus augimo tikimasi ir kitąmet. Tačiau tam, kad pasivytume ES vidurkį, – dar ganėtinai tolimas kelias.
Būtina spręsti darbo jėgos aktyvumo klausimus
Netrukus Lietuva gali susidurti ir su dar viena problema – tai yra darbo jėgos trūkumu, įspėja ekonomistas. Jo teigimu, darbo jėgos skaičius per pastarąjį dešimtmetį beveik nepasikeitė. 2004 metais darbo jėga, t.y. visi užimtieji – tiek dirbantieji, tiek ieškantys darbo, sudarė 1,621 mln. 2011 metais jų buvo 1,618 mln.
„Matome, kad nepaisant emigracijos, nepaisant to, kad daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų išvyko iš Lietuvos, du pagrindiniai veiksniai lėmė darbo jėgos kiekio padidėjimą. Visų pirma, demografinė situacija, tai, kad į darbo rinką įsiliejo 1980-ųjų gimimo jaunuoliai. Gimstamumo bumas kompensavo dalį darbo jėgos praradimo. Kitas veiksnys buvo didėjantis darbo jėgos aktyvumas, kuris padidėjo nuo 65 proc. iki 72 proc. Tai reiškia, kad vis didesnė dalis darbingo amžiaus gyventojų tapo aktyvūs. Vis dėlto, tas aktyvumo lygis išlieka žemesnis negu, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Latvijoje ar Estijoje“, – dėstė N. Mačiulis.
Toliau demografinės tendencijos, ekonomisto svarstymu, bus labai nepalankios, nes nuo 2015 metų į darbo rinką išeis ta karta, kur yra gimusi 1990-aisiais.
„Ši karta buvo labai negausi“, – atkreipė dėmesį ekonomistas. Dėl to išlaikyti darbo jėgos kiekį galima tik didinant darbo jėgos aktyvumą.
N. Mačiulis teigė, kad tai galima būtų padaryti leidžiant jaunimui anksčiau įsilieti į darbo rinką. Europos masteliu, lietuvaičiai pradeda aktyviai dirbti vieni paskutiniųjų, palyginti su kitų ES šalių gyventojais.
„Lietuviai vieni paskutiniųjų baigia mokyklą, studijos aukštosiose mokyklose irgi trunka ilgiau negu kitose Europos šalyse. Tai irgi turi neigiamą poveikį darbo jėgos aktyvumui“, – sakė N. Mačiulis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
