Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus.
Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
Vertinimas ir komentaras: 5%. Pastaruoju metu periferinėse euro zonos valstybėse įgyvendinamos struktūrinės reformos, bendri valstybių susitarimai dėl fiskalinės drausmės bei Europos Centrinio Banko likvidumo paskolos Europos bankams rodo jog euro žlugimo scenarijui bus pasipriešinta visomis galimomis priemonėmis. Atskirų valstybių nemokumas yra galimas, bet tai nebūtinai turi sukelti visos euro zonos žlugimu.
Dolerio griūtis. Skolos problemos JAV sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
5%. Artėjantys JAV prezidento rinkimai nulems tolimesnį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančių priemonių taikymą. Palūkanų normos išliks žemos, o esant poreikiui federalinių rezervų sistema toliau spausdins JAV dolerius ir pirks įvairius vertybinius popierius.
Kinijos sąstingis. Kinijos ekonomikos augimas ženkliai sulėtės ir tai sukels pasaulinę ekonomikos krizę.
15%. Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje yra nemažai burbulo požymių, tačiau kitų esminių struktūrinių problemų nėra daug. Tikėtina, kad Kinijos augimas lėtės, bet „kieto nusileidimo“ bus išvengta dėl iš dalies taikomos planinės ekonomikos modelio.
„Dot-com“ krizė. Investuotojų pasitikėjimas technologijų ir interneto kompanijomis susilpnės, akcijų kaina smuks, kompanijų griūtis išprovokuos pasaulinę ekonomikos krizę.
1%. Dabartinė situacija turi labai mažai ką bendro su prieš dešimtmetį buvusia „dot-com“ krize. Dauguma brangiai kainuojančių technologinių kompanijų (priešingai nei praėjusio amžiaus pabaigoje) dirba pelningai, o jų kaina atspindi ateities pinigų srautų perspektyvas.
Nafta kainuos mažiau nei 60 JAV dolerių. Pasaulinė recesija numuš naftos kainas žemiau 60 JAV dolerių už barelį. Tai sukels ekonominę ir politinę krizę Rusijoje, kuri neišvengiamai paveiks ir politinį ir ekonominį Lietuvos klimatą.
15%. Naftos kainos kirtimas žemiau 60 JAV dolerių galimas, tačiau tai nebūtų katastrofa Rusijai. Ši šalis turėjo užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių net naftos kainai 2009 metais nukritus žemiau 40 JAV dolerių už barelį. Politinės krizės tikimybė didesnė, bet jos priežastis būtų ne naftos kaina.
Naftos kainų šuolis. Neramumai vienoje iš naftos išteklių nestokojančių šalių išprovokuos ženklų naftos kainos šuolį iki 200 dolerių už barelį. Tai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką ir eilinius jos vartotojus.
5%. Besitęsiančių neramumų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje tikimybė yra nemaža, tačiau chaosas visame regione, rimtai sutrikdysiantis naftos tiekimą, yra mažai tikėtinas. Kaip rodo 2011 metų patirtis, vienai ar dviem šalims sumažinus naftos tiekimą, dažnai kitos šalys turi pakankamai galimybių padidinti naftos gavybą ir užpildyti susidariusį trūkumą.
Mokesčių augimas Lietuvoje. Biudžeto ir pensijų fondo problemos privers vyriausybę padidinti mokesčius fiziniams asmenims, ir tai lems, kad kris vidutinės klasės žmonių pajamos, augs skurdas.
10%. Mažai tikėtina, kad artėjant rinkimams politikai ryšis įvedinėti visuotinius turto mokesčius. Labiausiai tikėtini itin brangaus turto mokesčiai, paliesiantys tik mažą rinkėjų ratą. Pasaulio ekonomikoje prasidėjus recesijai ir kritus Lietuvos biudžeto pajamoms, labiausiai tikėtinas PVM tarifo padidinimas.
Pramonės katastrofos Lietuvoje. Susidėvėjusi infrastruktūra, kvalifikuotų specialistų praradimas ir darbo drausmė lems virtinę technologinių katastrofų. Pasekmė – sumažėjusi gamyba ir BVP kritimas.
5%. Nepaisant pakankamai mažų investicijų pastaruosius tris metus, Lietuvos įmonių efektyvumas ir konkurencingumas yra reikšmingai išaugęs. Ryškesnis pramonės susitraukimas galimas tik pasaulio ekonomikai smukus į gilią recesiją, o ne dėl vietinių struktūrinių priežasčių.
Neramumų protrūkis Lietuvoje. Sunki ekonominė situacija, nedarbas, išaugę mokesčiai, suaktyvėjusios profsąjungos ir kitos organizacijos išprovokuos neramumų protrūkį.
1%. Lietuvos ekonomika 2012 metais augs net lėtėjant euro zonos ekonomikos augimui. Net euro zonoje prasidėjus lengvai recesijai situacija Lietuvoje išliks ženkliai geresnė nei 2009 metais, todėl didesnių neramumų tikimybė yra labai maža.
Emigracijos masto Lietuvoje bumas. Dėl emigracijos rinkoje pradės trukti kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos. Išaugs vidutinis darbo užmokestis, sumažės produktyvumas. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio padidės vidaus vartojimas, tačiau mažesnis produktyvumas neigiamai veiks eksportą.
1%. Emigracija nuo 2012 metų mažės, o reemigracija didės. Nedarbo lygiui išliekant santykinai aukštame lygyje, vidutinio darbo užmokesčio augimas sparčiai viršijantis produktyvumo augimą artimiausiu metu nebus problema.
Didės nedarbo lygis Lietuvoje. Pasaulinė recesija stipriai paveiks šalies darbo rinką, nedarbo lygis 2012 m. viršys 25 procentus.
0,5%. 25 procentus siekiantis nedarbo lygis Lietuvoje net teoriškai sunkiai įmanomas. 2010 metais pasiektas 18,3 proc. nedarbo lygio rekordas greitu metu nebus pakartotas.
