Anot ekonomisto, vienas svarbiausių veiksnių Lietuvai – pašonėje esanti euro zona. „Šiuo metu matome gerėjimo tendencijas ir euro zonos krizės blogiausi laikai jau praeityje. Dauguma įmonių yra geresnėje finansinėje padėtyje, gyventojai taip pat turi daugiau santaupų ir mažiau nuogąstavimų“, - sakė N. Mačiulis. Prognozuojama, kad euro zona artimiausiu metu plėsis. Tam prielaidas sudaro keturi pagrindiniai veiksniai – išaugusios gyventojų ir verslo santaupos, padidėjęs įmonių konkurencingumas, sumažėjusi fiskalinė konsolidacija, monetarinė politika išliks skatinančioji.
Pagrindiniu rizikos šaltiniu pasaulio ekonomikoje laikoma Kinija ir kitos besivystančios rinkos. Nerimauti dėl JAV patiriamų sunkumų pasekmių euro zonai, pasak ekonomisto, labai nereikėtų. „Tikimybė, kad JAV sunkumai išsivystys į kažką daugiau ir paskui save nusiteps vieną didžiausių pasaulio ekonomikų – labai maža“, - sakė ekonomistas.
Prognozuojama, kad ekonomikos augimas nelėtės, tačiau didžiausią įtaką jam turės nebe eksportas. Šiuo metu eksportas gerokai viršija 2008 metų rodiklius, tačiau apie jo atsigavimą kalbėti buvo galima kalbėti 2010-aisiais. Dabar eksportas įgauna stabilumo, auga konkurencingumas, tačiau paties eksporto mąstai nebeauga. Auganti darbo rinka, mažėjanti infliacija ir gerėjantys lūkesčiai rodo apie augsiantį namų ūkių vartojimą. Vidaus paklausa taip pat auga dėl išaugusių turistų srautų, kurie padidėjo prasidėjus pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
Laisvų darbo vietų skaičius – rekordinis, tačiau išlieka struktūrinė darbo vietų problema, nes darbo vietos kuriamos ne tose srityse, kur yra daugiausia bedarbių. Viena geresnių tendencijų – vidutinio darbo užmokesčio didėjimas.
Delsti įsivesti eurą neapsimoka
Mastrichto kriterijus Lietuva kol kas tenkina ir dėl to neturėtų kilti problemų, siekiant įsivesti eurą 2015 m. Prognozuojama, kad biudžeto deficitas sumažės nuo 2,7 proc. BVP šiemet iki 0,7 proc. BVP 2015 m. N. Mačiulis sako, kad atidėlioti euro įvedimo neapsimoka dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl sumažėjusios skolinimosi kainos (dėl išnyksiančios valiutos kurso rizikos) per metus bus galima sutaupyti 430 mln. litų, iš kurių 200 mln. būtų sumažėjusios valdžios skolos aptarnavimo išlaidos.
Valiutos konvertavimo išlaidos per metus sudaro dar apie 50 mln. litų.
Įsivedus eurą Lietuva taptų patrauklesnė užsienio investuotojams. Tai pat neliktų rizikos, kad politikai nuspręs vykdyti „aktyvią pinigų politiką“ - atsisakyti valiutų valdybos modelio, devalvuoti litą.
Pasak, N. Mačiulio, gyventojų baimės ir skepticizmas yra nepagrįsti. Infliacija Estijoje po įstojimo į euro zoną tapo 1 procentiniu punktu didesnė nei Lietuvoje, tačiau BVP ir atlyginimų augimas taip pat buvo spartesnis.
