Latvijos politikai ėmėsi kone tokių pat veiksmų kaip ir lietuviškoji Permainų koalicija. Kaimyninė valstybė keis savo pagrindinius mokesčius. Spėjama, kad prie to nemažai galėjo prisidėti ir derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Trimis procentiniais punktais – nuo 18 iki 21 procento – didinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Akcizai degalams keliami iki Europos Sąjungos minimalaus lygio. Gyventojų pajamų mokestis mažinamas nuo 25 iki 23 procentų. Atrodytų, kažkas panašaus į lietuviškąjį krizės įveikimo planą. Tačiau iš tiesų tai – Latvijos vyriausybės parengtas mokesčių reformos projektas.
Žinia apie mokesčių reformą Latvijoje pasklido savaitės pradžioje po ministrų kabineto susitikimo. Tiesa, iki vakar vakaro valdžios atstovai atsisakė ką nors komentuoti. Tuo tarpu ekonomikos ekspertai spėliojo, kad tokį valdžios žingsnį galėjo lemti TVF spaudimas. Latvija dabar derasi su TVF dėl kredito linijos, kurios dydis, kaip spėjama, gali siekti net 5 mlrd. eurų.
Derybose jau įsipareigota imtis ir kitų veiksmų. Pavyzdžiui, sumažinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 100 iki 90 latų (438 litų). Vyriausybė taip pat paskelbė siekianti kitų metų biudžete sutaupyti mažiausiai 600 mln. latų. Pirmąja auka tapo savivaldybės: nuspręsta valdininkų algas mažinti 15 proc., o savivaldybių ūkines išlaidas – net 25 proc. Tiesa, TVF nespaudė karpyti pensijas ar ES projektų finansavimą.
„Dar brangins? Kiek galima? Jau ir taip nieko nebeįmanoma įpirkti“, – Rygos maisto prekių parduotuvėje dejavo pensinio amžiaus moteris. Tačiau kažin ar jai gyventi kitąmet taps lengviau. Didžiausio Latvijos mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Zanė Eninia iškart pareiškė, kad padidinus PVM trimis procentiniais punktais analogiškai pabrangs visos prekės.
Tuo tarpu „Maxima Latvija“ atstovas Ivaras Andinis buvo kiek nuosaikesnis: „Mėginsime tartis su tiekėjais, kad jie ieškotų vidinių išteklių. Tą patys darysime ir mes. Jeigu pavyks, prekės brangs kiek mažiau, nei kils mokestis“.
Tiesa, priežasčių tokiam optimizmui nėra daug, nes Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, su didžiausiais prekybos tinklais dirbantys tiekėjai aiškina daugiau nebeturintys iš ko taupyti. „Teks ieškoti kitokios strategijos. Galbūt trimis procentais branginsime tik kai kurias prekes, o kitoms stengsimės palikti ankstesnę kainą. Kol nėra aiškių įstatymų, ką nors aiškaus prognozuoti ankstoka“, – kalbėjo I.Andinis. Jo nuomone, didinti kainas visoms prekėms labai sudėtinga, nes pastaraisiais mėnesiais ėmė buksuoti net prekyba maisto produktais.
Mokesčių reforma taip pat apkarpys PVM lengvatas. Tačiau ne taip drastiškai, kaip tai rengiasi padaryti Lietuvos politikai. Spaudai, knygoms ir turizmo verslui galios ne penkių procentų, o bendras PVM tarifas. Latvijos leidėjų asociacijos vadovo Ivaro Zarinio nuomone, dėl to kitais metais gali pasipilti bankrotai, ypač smulkiųjų verslininkų. Mat planuojama, kad 2009-aisiais mažiausiai 15 proc. sumažės reklamos apimtis žiniasklaidoje.
PVM lengvatos vaistams, kūdikiams skirtiems maisto produktams, elektrai, šilumai ir visuomeniniam transportui išliks, bet tarifas bus padidintas – nuo 5 iki 10 proc.
Lietuvoje planuojama naikinti visas PVM lengvatas, išskyrus šildymui.
