Ekspertai mano, kad negandos iškenčiamos kur kas lengviau ir sunkmetis tampa ne toks sunkus, jeigu visi mokesčių mokėtojai neša vienodą mokesčių naštą ir jų mokėjimas nesudaro galimybių vieniems lobti, o kitiems skursti.
Tokiomis mintimis vakar dalijosi žinomi šalies ekonomikos ekspertai. „Lietuvoje jau seniai turėjo būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Už 68 žemės arus, kuriuos mes turime, užpernai mokėjome 11, pernai - 12 litų mokesčių. Tai pasityčiojimas iš mūsų valstybės. Aišku, tas mokestis turėtų būti didesnis. Be to, man nesuprantama, kodėl už paskaitą, kuriai aš kartais ruošiuosi porą savaičių, man yra mokami centai, palyginti su užmokesčiu už mano publikaciją, kuri pasirodo interneto portale“, - ekonomistė Aušra Maldeikienė kalbėjo remdamasi asmeniniais pavyzdžiais.
Regresinė sistema
Pasak ekonomistės, nenormalu, kad kai kurie šalies mokesčių mokėtojai jaučia skriaudą. „Autorių darbų apmokestinimo padidinimu nepatenkintas ir tas, kuris atidarė barą Margaritos saloje, kur mokesčių tarifai yra mažesni, tad mokant Žilvino Žvagulio tėvams pensiją susimeta, pavyzdžiui, bibliotekininkės“, - apie mokesčių mokėtojų deficitinį solidarumą kalbėjo ekonomistė.
Jos teigimu, Lietuvoje galioja regresinė mokesčių sistema: didžiausia mokesčių našta tenka tiems, kurie sumoka daugiausia mokesčių santykinai pagal gaunamą užmokestį.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, mokesčių dydis turi priklausyti ne nuo veiklos įforminimo būdo, o nuo gaunamų pajamų dydžio. „Sveikintina yra tai, kad mokesčių mokėtojams nebedaromos išimtys pagal tai, kaip įforminta jų veikla - pagal verslo ar individualios veiklos liudijimus, darbo ar autorių sutartis, - kalbėjo jis. - Tačiau dabartinę valdžią galiu kritikuoti dėl to, kad nėra progresinių mokesčių. Kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių moki. Kai neegzistuoja progresiniai mokesčiai, susidaro vaizdas, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli. Taip yra todėl, kad jie renkami ir iš tų, kurie uždirba nedaug“.
Teigiamu, tačiau nepakankamu pasikeitimu jis laiko skirtingo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) nustatymą, atsižvelgiant į gaunamas pajamas.
Už lengvatų naikinimą
„Daug metų tenka kalbėti apie solidarumo stoką mūsų mokesčių sistemoje. Egzistuoja daug privilegijuotų grupių, turėjusių mokesčių lengvatas. Man visada buvo keista, kodėl duonai taikomas 18 proc. PVM, o kitiems, ne tokiems svarbiems dalykams - lengvatinis tarifas“, - teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Jo nuomone, dabartiniai valdančiosios koalicijos planai sumažinti mokesčių lengvatų skaičių yra geras žingsnis. „Lengvatos taikomos ir tiems, kurie per metus išverčia knygą, ir tiems, kurie rengia didžiulius koncertinius turus po Lietuvą. Tikslingiau yra atsisakius lengvatų surinkti daugiau mokesčių ir paskirstyti pinigus skurstantiems kultūros atstovams. Geriau panaikinti mokesčio už šildymą lengvatą, kad ja nesinaudotų tie, kurių butas didesnis, ir pinigus skirti tiems, kurie nepajėgia susimokėti už šildymą“, - aiškino R. Kuodis.
Valdonė Savulionytė
