Kaip jau skelbta, valdančioji koalicija planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pajamas, karštą vandenį ir šildymą. Naują mokestį norima įvesti saldintiems gėrimams ir draudimo įmokoms. Be to, valdantieji siūlo dar padidinti pelno mokestį verslui.
Padidinus mokesčius, kitąmet iš gyventojų ir verslo planuojama papildomai surinkti ir, pasak premjero Gintauto Palucko, gynybai skirti 345 mln. eurų, o dar kitais – 513 mln. eurų.
Juos padalijus visiems beveik 2,9 mln. šalies gyventojų, kiekvienam išeitų vidutiniškai po 119 ir 177 eurus (tiesa, kiekvienas mokės skirtingai).
Jeigu mokesčiai nebūtų didinami, Lietuva netektų 400 mln. eurų ES paramos, pristatydamas pakeitimus sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Ministrui užkamšyti skylučių neužtenka
Seime pristatydamas įstatymų projektus, ministras pripažino, kad šalies ekonomikos augimas atneša papildomų pinigų į valstybės finansus, tačiau jie panaudojami ne visada tinkamai.
„Tie pinigai <...> turi būti teisingai tvarkomi. Mes, žinoma, turime užkamšyti visas skylutes, per kurias tie pinigai nubyra ne ten, kur reikia. Mes turime tvarkyti viešųjų pirkimų sistemą. Vyriausybė taip pat iniciavo peržiūrą valdymo išlaidų administravimo struktūroje“, – aiškino R. Šadžius.
Jis taip pat pripažino, kad viena iš Lietuvos problemų yra šešėlinė ekonomika, didelis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo atotrūkis.
„Tai mes turime spręsti. Vienintelė bėda, kad to negalime šiandien, ir čia, ir dabar. Tai yra mes negalime nueiti į šešėlinę ekonomiką, prisisemti kiek reikia pinigų nesumokėto PVM ir juos panaudoti bendroms šalies reikmėms. Ir saugumui, ir visoms kitoms.
Taip, biudžetas auga kiekvienais metais dėl ekonomikos augimo. Bet auga ir natūralūs biudžeto poreikiai. Tai būtent mes negalime sustabdyti nei atlyginimų augimo viešajame sektoriuje, nei pensijų finansavimo“, – kalbėjo finansų ministras.
Pasak jo, Seimui teikiami mokesčių didinimo įstatymai turėtų užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į valstybės biudžetą. O tai esą leistų tvariai finansuoti tas reikmes, kurias dabar reikia finansuoti skolintomis lėšomis.
R. Šadžius pripažino, kad siūlomais įstatymų pataisymais šalies gyventojų pajamos bus apmokestintos papildomai.
„Bet mes stengiamės šitą papildomą naštą išskirstyti socialiai teisingai. Man buvo keista vakar girdėti verslo gąsdinimus, kad nukentės pensininkai. Nes jų pirmas pasiūlymas ir buvo: nelieskite mūsų pajamų ir viršpelnių, o padidinkite PVM.
Vyriausybė šitą pasiūlymą iš karto atmetė, kadangi jis būtent skaudžiai nuskriaustų mažiausias pajamas gaunančius“, – sakė ministras.
Už lėtesnę ekonomiką – ES parama
Konservatorius Jurgis Razma, kurio partija valdydama Lietuvą dar pernai galėjo priimti tokius įstatymus, kokius norėjo, stebėjosi, kodėl dabartinė dauguma nedidina PVM 2 proc.
Pasak R. Šadžiaus, iliuzija yra manyti, kad padidinto PVM užtektų gynybai finansuoti. Be to, tai reikštų, kad išaugtų pensininkų ir kitų gyventojų kasdienės išlaidos.
Ministras pripažino, kad bet koks mokesčių didinimas veikia ekonomiką. Anot jo, Finansų ministerijos duomenimis, siūlomi įstatymų pakeitimai Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimą sulėtins 0,2 proc.
Tačiau kita vertus, mokesčių padidinimas leistų „atšaldyti“ 400 mln. eurų ES paramos. O tai ekonomikos plėtrą esą paspartintų.
Mokesčių pataisų įstatymų pateikimas Seime neapsiėjo be politinių žaidimų. Opozicijos atstovai reikalavo jų svarstymą atidėti iki kito posėdžio. Tačiau dauguma tokį siūlymą atmetė.
Vėliau pats Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis prašė pusvalandžio pertraukų įstatymų pateikimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
