Jau vien valdžios atstovų kalbos apie mokamą mokslą paskatino gyventojus aktyviau ieškoti būdų, kaip sukaupti pinigų savo vaikų ar anūkų ateičiai.
„Jaučiama reakcija į pareiškimus dėl mokamo mokslo“, – sakė SEB Vilniaus banko investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė.
Šių metų gegužę premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, jog ateityje didelei daliai studentų aukštasis mokslas bus mokamas, rašoma „Lietuvos ryte“.
Diskusijos apie tai, kad reikia keisti aukštojo mokslo finansavimo sistemą, tęsiasi iki šiol.
I. Sklėnienės teigimu, noras sukaupti lėšų studijoms – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vaikų ateitimi susirūpinę gyventojai apskritai domisi taupymu.
Taupymu ne ką mažiau pradėjo domėtis ir vyresni gyventojai, kurie nori padėti sukaupti pinigų anūkų studijoms.
„Pastebėjome, kad klientai labiau linkę taupyti vaikams nei sau. Savo ateitimi jie taip nesirūpina kaip vaikų ateitimi. Susiformavęs požiūris: kaip bus man – nesvarbu, svarbiausia – vaikų ateitis“, – sakė I. Sklėnienė.
Tiesa, tėvai vis anksčiau pradeda rūpintis santaupomis savo atžalai. Per pastaruosius trejus metus naujagimių draudimo sutarčių skaičius išaugo tris kartus.
Gyventojai paprastai renkasi tarp investicinių fondų, obligacijų, pensijų fondų ar investicinio gyvybės draudimo.
Šiuo metu valstybė vaikams iki trejų metų skiria 97,5 Lt per mėnesį, o nuo 3 iki 9 metų – 52 Lt išmokas. Ateityje 0,4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio išmokos bus mokamos iki vaikui sueis 18 metų.
Jeigu valstybė šiuos pinigus ne kas mėnesį išmokėtų tėvams, o skirtų investicijoms, per 18 metų būtų sukaupta suma, kurios pakaktų mokesčiams už mokslą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė tvirtino, kad pirmiausia kyla klausimas: ar šeimai pinigai reikalingi dabar, ar reikia juos atidėti ateičiai? Be to, klausimas, ar ateityje mokslas visiems būtų mokamas ir ar visi siektų aukštojo išsilavinimo.
