Girdėdami apie galimą antrąją ekonominio sunkmečio bangą šalies ūkininkai neskuba uždaryti savo mobiliųjų turgelių. Mobilieji turgeliai jiems – papildomi saugikliai nuo krizės.
Mobilieji ūkininkų turgeliai vartotojui – galimybė įsigyti natūralių ir kokybiškų produktų.
Ūkininkams – laikina kainų reguliavimo priemonė. Ypač efektyvi krizės ar kitų ekonominių kataklizmų metu.
Šiandien didelio skirtumo tarp turgaus ir perdirbėjų siūlomos supirkimo kainų nėra. Tačiau jei sumažėtų žemės ūkio produkcijos eksportas, krentančias kainas palaikytų tik turgus.
Turgūs – tikriausia rinka, neleidžianti spekuliuoti kainomis bei uždelstais atsiskaitymais.
Tai ypač aktualu tiems ūkininkams, kurie turi finansinių įsipareigojimų.
Įkūrė privatų turgų
Panevėžio rajone modernų mėsinės galvijininkystės ir didelį – 3 tūkst. kiaulių ūkį turintis ūkininkas Arūnas Čimolonskas prieš tris metus pasistatė privatų turgų. Tai jam kainavo apie 100 tūkst. litų.
Ūkininkas negalėjo pasakyti, ar šios investicijos jau atsipirko. „Jei iki šiol prekiauju – vadinasi, statyti jį apsimokėjo“,- svarsto jis.
Nuosavame turguje ūkininkas parduoda visą savo ūkyje išaugintą ir pagamintą produkciją.
Bernotų kaime ( Karsakiškio sen.) jis turi dar ir 300 Šarolė veislės mėsinių galvijų bandą.
Gauna trečdaliu daugiau
Baltymingumu, mažu cholesterolio kiekiu ir ypatingu skoniu pasižyminčios galvijienos skerdieną, pasak ūkininko, turguje jis vidutiniškai parduoda po 11 litų už kilogramą, kiaulieną – po 5 –8 litus.
Jeigu šią produkciją tektų parduoti perdirbėjams, gautų trečdaliu mažiau. „Ypač dabar po kiaulių maro mažai moka už kiaulieną – po litą už gyvojo svorio kilogramą“,- sakė ūkininkas.
Tokia iškreipta rinka, kai sumažėjus kiaulių skaičiui, sumažėjo ir superkamos kiaulienos kaina, ūkininko tikinimu, nusistovėjo todėl, kad ji buvo užpildyta šaldyta iš kitų šalių įvežta kiauliena.
Neturėdamas turgaus, ūkininkas A.Čimolonskas, groteskiškai tariant, būtų galėjęs „užšaldyti“ visą kiaulių fermą.
Sūrininkams neapsimoka
Tuo tarpu pieno bei sūrių gamintojai vienu balsu kartojo, jog jiems prekiauti turguje jau nėra jokio reikalo.
65 melžiamų karvių fermą Žibėnų kaime (Janiūnų sen., Širvintų r.) turinti ūkininkė Kasia Jankun Vilniuje mobiliuose ūkininkų turgeliuose kasdien parduoda pusę tonos pieno ir sūrių.
Už kilogramą sūrio, kuriam pagaminti reikia maždaug 10 litrų pieno, ūkininkė vidutiniškai gauna 15 litų. „Paskaičiuokite: už litrą pieno gaunu pusantro lito“,- sakė ūkininkė.
Šįmet vidutinė aukščiausios kokybės supirkimo kaina siekė 1 litą už kilogramą. Vadinasi, ūkininkei nuo jo lieka 50 centų.
Tuo tarpu gaminant sūrius patiriama kur kas daugiau darbo sąnaudų nei parduodant žalią pieną. „Iš viso samdau septynis žmones. Trys jų nuo ryto iki vakaro dirba sūrinėje“,- sakė ūkininkė.
Nukonkuravo kooperatyvas
Ar neatsisakyti sūrių pardavimo turguje sakė, rimtai svarstąs ir Kasios kolega, toje pačioje seniūnijoje, Meiliūnų kaime 100 holšteinų karvių bandą turintis ūkininkas Eugenijus Paliulis.
Kol kas turgui jis kasdien skiria toną pieno. Iš jo dalies pagamina sūrių, kitą dalį parduodą šviežią. Likusį pieną ūkininkas parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“, kurio narys jis yra.
„Kaip tik dabar skaičiuoju, kas geriau apsimoka: parduoti sūrius turguje, ar pieną kooperatyvui“,- sakė ūkininkas. Mat kooperatyvas „Pienas LT' už kilogramą E. Paliuliui iki šiol mokėjo beveik 1 litą. Pardavus sūrius, už pieno kilogramą jam susidaro 50 centų daugiau. „Bet čia neskaičiuoji, kiek kainavo sūrių gamyba, prekyba“,- sakė ūkininkas. Su sūriais turguje dienų dienas stovi, pasak jo, žmona, sūnus, marti.
Geriau apsimokėtų, jei turguje ūkininkas parduotų tik pieną – už jį jis gauna po du litus. Bet šviežio pieno tonos turguje kasdien niekas nenupirks.
Ūkininko įsitikinimu, mobilieji turgeliai labiau pasiteisino tada, kai perdirbėjai už pieną mokėjo po 30 ir mažiau centų. „Tada turguje mes gaudavome po litą“,- prisiminė ūkininkas.
Pieno supirkimo kainos pradėjo didėti nuo pernai metų ir didėjo iki šiol. Tai lėmė daugelis veiksnių: mobiliųjų turgelių atsiradimas, žemės ūkio kooperacija, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bendra politika.
Pernai ŽŪM beveik 51 mln. litų ES ir nacionalinės paramos lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara“ veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas įkuriant naujas įmones“ skyrė pripažintam žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT.“
Paramos lėšomis įkurta naujoji kooperatyvo pieninė turėtų pradėti veikti jau kitąmet. Pradžioje per dieną joje ketinama perdirbti 650 tonų pieno, vėliau – 1,2 tūkst. tonų.
„Pienas LT“ gamins pieno miltelius, kuriuos eksportuos į kitas šalis.
„Bet jei, kaip žada, ateis antroji krizės banga, sumažės pieno eksportas. Tada kažin ir ar kooperatyvas galės išlaikyti tokias pat kainas“,- baiminosi ūkininkas iš Jauniūnų E. Paliulis.
Dalyvavo KPP priemonėse
Išlaikyti stabilias pajamas ir Panevėžio rajono mėsinių galvijų augintojui A.Čimolonskui, ir Širvintų rajono pieno gamintojui E. Paliuliui yra labai svarbu: abu į savo ūkius sudėjo ne tik savo, bet ir ES paramos milijonus.
A.Čimolonskas net 4 kartus dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse. „Du kartus pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gavau po 150 tūkst. litų supaprastinta tvarka, pernai – 1,5 mln. litų, šįmet mokėjimo prašymus pateikiau 4, 5 mln. litų sumai. Pasistačiau skerdyklą, įgyvendinau Nitratų direktyvą, supirkau žemės dirbimo techniką“,- vardijo paramos sumas ir pirkinius A.Čimolonskas.
Ūkininkas E. Paliulis pagal Programos I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pasistatė naują fermą, srutų kaupyklą, nusipirko mėšlo šalinimo įrangą, melžimo įrangą bei kitą techniką. Bendra projekto sąmata siekė 2,38 mln. litų.
Paramos E. Paliulis gavo 60 proc. projekto vertės. Taigi dalį pinigų jam teko ir skolintis.
Skolos jis dar turi ir šiandien.
Dar didesnė skola slegia E.Paliulio kaimynės K.Jankun pečius. Šįmet ji pirko naują pašarų krautuvą, kuris kainavo 250 tūkst. litų. Pusę šios sumos Kasia tikėjosi kompensuoti ES paramos lėšomis, bet negavo. “Nebeužteko paramos pinigų“,- sužinojo ji. Šįmet didelė konkurencija tarp priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (pagal kurią K. Jankun ir prašė paramos) pareiškėjų, lėmė, kad finansavimą gavo tik iki šiol EB paramos negavę pareiškėjai.
K. Jankun pagal minėtąją priemonę jau buvo įgyvendinusi vieną projektą. Tuomet ji pagal pirmąją priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritį įgyvendino Nitratų direktyvą.
Tada dalį pinigų Kasia taip pat skolinosi. Jeigu ne sūriai ir turgus, kažin ar ūkininkė būtų sugebėjusi taip greitai atsikratyti skolos.
Įkūrė tinklą
„Gerai, kad Žemės ūkio ministerija sudarė sąlygas prie fermų steigti perdirbimo cechus bei savo produkcija prekiauti turguose“,- pastebėjo Kasia.
Turguje jai nerūpi susirasti vietą, kasdien už ją mokėti – K.Jankun, kaip ir E. Paliulis yra žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ nariai.
„Mes deramės su savivaldybėmis dėl prekybos vietų ir jų kainų, pasirūpiname reikimais leidimais, o svarbiausia – kontroliuojame ir garantuojame už savo narių parduodamos produkcijos kokybę“,- sakė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovė Vilma Eimutienė.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ narių parduodama produkcija žymima žaliojo obuolio simboliu. Vartotojui jis garantuoja, jog jis perka Lietuvoje, šalies ūkininkų išaugintą ir pagamintą produktą.
„Lietuva – vienintelė šalis Europoje, kuri turi vieningą ūkininkų turgelių tinklą“,- pastebėjo Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius
Jis pripažino, jog mobilieji turgeliai nėra ir negali būti vieninteliu ūkininkų produkcijos realizavimo būdu, tačiau turgūs, kaip ir žemės ūkio kooperacija, padeda sureguliuoti kainas.
„O kainos turi tendenciją svyruoti. Tad manau, jog ūkininkų turgeliai bus dar ilgai reikalingi“,- įsitikinęs žemės ūkio viceministras.
Veikia 57 turgeliai
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ jungia apie 150 prekiaujančių ūkininkų, jis administruoja 24 mobiliuosius ūkininkų turgelius Vilniaus mieste ir 10 – Kaune. Kitus ūkininkų mobiliuosius turgelius jungia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Iš viso šiuo metu veikia 57 mobilieji ūkininkų turgeliai. Vilniaus regione jų yra 33, Kauno - 12, Marijampolės – 2, Šiaulių – 4, Klaipėdos –7, Panevėžio – 3, Alytaus – 3, Utenos – 3.
Daugiau informacijos – www.paramakaimui.lt.
Aldona KVEDARIENĖ
