Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku.
Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos
Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui. Mišką įveisti plote, kuriame gali būti vykdoma ir žemės ūkio veikla, ūkininkas teigė nusprendęs, nes augalininkyste šiame sklype užsiimti buvo labai sudėtinga. „Žemė buvo nedrenuota, todėl auginti ką nors buvo nepatogu. Gaudavome mažesnį derlių, taigi ūkininkauti buvo nuostolinga", - pasakojo J. Beconis.
Įveisti 15 ha mišką ūkininkui nebuvo paprasta – procesą apsunkino gamtos sąlygos. „Pasitaikė sausa vasara, todėl neprigijo pušaitės. Viename sklype sodinti medžius reikėjo net tris pavasarius“, - prisiminimais dalijosi ūkininkas.
Kokias medžių rūšis sodinti, J. Beconis sakė nusprendęs pats: „Nors nesu baigęs miškininkystės mokslų, bet augau kaime, todėl turiu žinių apie medžius“. Vyriškis pasakojo, jog rinkdamasis kokios sudėties mišką sodinti, atsižvelgė ne į mokamų išmokų dydį, o į tai, koks yra sklypo dirvožemis. Visgi, rengiant visą Miško želdinimo ir žėlimo projektą ūkininkui prireikė specialistų pagalbos.
J. Beconio teigimu, rūpintis mišku nėra lengva. „Tam reikia turėti noro, nes prižiūrėti augantį mišką pakankamai sunku. Tačiau jei užsibrėži šį tikslą, jo ir sieki“, - sakė ūkininkas.
Miškas – tik ne mažesniame nei 0,5 ha sklype
Pareiškėjai, nusprendę įveisti mišką apleistoje ar jiems nebereikalingoje žemėje, gali paramą gauti pagal dvi KPP priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Priemonę reikia rinktis priklausomai nuo to, kokia yra ūkininkui priklausančio sklypo paskirtis bei tai, kokia veikla šiame sklype buvo vykdoma anksčiau. Jei žemė yra žemės ūkio paskirties ir anksčiau buvo naudota žemės ūkio produkcijos gamybai, tuomet paramą pareiškėjas gali gauti pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Sklypas, kuriame pagal šią priemonę bus veisiamas miškas, taip pat turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti 2 metus iki paraiškos pateikimo. Kai ūkininkui priklauso apleista žemės ūkio paskirties žemė arba ne žemės ūkio paskirties žemė, išmokos gali būti mokamos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Nepriklausomai nuo to, pagal kurią priemonę pareiškėjas pasirenka teikti paraišką, miškas gali būti veisiamas tik ne mažesniame nei 0,5 ha sklype, išskyrus atvejus, kai šis plotas ribojasi su kitu mišku. Mišką įveisti norintis asmuo ar jo sutuoktinis taip pat negali gauti ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio gamybos paramos, miško veisti „Natura 2000" teritorijose ar toje pačioje vietoje antrą kartą. Be to, parama near skiriama ir auginantiems kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai.
Pasirinkti tinkamas medžių rūšis
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio aplinkos ministerijos (NMA) vyriausiojo specialisto Donato Kačino teigimu, jei ūkininkas nusprendė apželdinti jam priklausantį sklypą, jis pirmiausiai turėtų kreiptis į rajono žemėtvarkos skyrių ir gauti leidimą miškui toje teritorijoje įveisti. Gavus šį leidimą, turi būti parengtas Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Prieš projekto rengimą, pareiškėjams derėtų pasikonsultuoti su specialistais, kokias medžių rūšis tinkamiausia sodinti ūkininkui priklausančiame sklype. Pasak NMA specialisto D. Kačino, kai kurie pareiškėjai veisia tokius miškus, už kuriuos mokamos didesnės išmokos, neatsižvelgdami į tai, ar žemė tinkama tokios sudėties miškui veisti. Taip elgdamiesi pareiškėjai rizikuoja, nes sodinukams neprigijus, gautos lėšos NMA turi būti grąžinamos. Paramos gavėjams mokamų išmokų dydį lemia ne tik sodinamų medžių rūšys, bet ir tai, ar žemėje palanku vykdyti ūkininkavimo veiklą: jei miškas veisiamas sklype, kuriame ūkininkauti palanku mažiau, kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, jei vietovėje ūkininkauti palanku – kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų.
Parengus projektą, paraišką reikia teikti NMA teritoriniam paramos administravimo skyriui pagal valdos registravimo adresą. Šiemet šios paraiškos buvo renkamos iki balandžio 29 d. Miškas turi būti įveisiamas per 3 miško želdinimo sezonus, skaičiuojant nuo paraiškos pateikimo laiko. Tai įvykdžius, reikia kreiptis į Regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio specialistai įvertins miško želdinimo kokybę bei išduos į NMA teikiamą pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą. Į šią instituciją reikia kreiptis ir pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas pavasarį) arba antrais ketvirtais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas rudenį) tam, kad departamento specialistai gali atlikti miško želdinių ir žėlinių apskaitą.
Užsakymo numeris 1599
