„Siekiant atliepti Seimo narių nerimą dėl galimos savivaldybių savivalės ar kažkokių perteklinių sprendimų, siūlome įdėti tą minimalią socialinę garantiją visiems, turintiems savo pagrindinį būstą visose savivaldybėse“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.
Ministro teigimu, parlamente kilo abejonių, ar pagal teisės aktus savivaldybės pagal galėtų pačios nustatyti NT mokesčio grindis, jeigu jų nėra numatyta įstatyme, ne tik jas padidinti.
Siūloma, kad, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamo NT kartelės, 2026 m. jų teritorijose nuo 10 tūkst. eurų pirmo asmens būsto vertės NT objektai būtų apmokestinami nio 0,1 proc. tarifo.
Prieš tai siūlyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad likusiam nekomerciniam NT taikomos „grindys“ būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe nuo 20, o nuo 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.
Anot R. Šadžiaus, šis apmokestinimas susijęs su tuo, kad dalis gyventojų turi papildomų NT objektų, pavyzdžiui, techninių, ūkinių patalpų, kurios, registruotos kitu adresu, nepatektų į pirmojo būsto apmokestinimą.
„Manau, kad Seime dėl šitų apatinių ribų diskusija įvyks, o mes pasirengę apskaičiuoti ir pateikti Seimo nariams detalius duomenis pagal savivaldybes, kokį tai turėtų efektą“, – pridūrė ministras.
Šiam likusiam 50-200 tūkst. eurų vertės nekomerciniam turtui tarifas siektų 0,1 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Skaičiuojama, kad iš ne pagrindinio nekomercinio NT apmokestinimo galima būtų surinkti papildomai 9 mln. eurų per metus – šios pajamos iki 2030 m. keliautų į Valstybės gynybos fondą.
Savivaldybių pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo priklausys nuo jų tarybų sprendimų dėl NT mokesčio tarifų.
Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir dabar, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai.
Pritarusi pokyčiams, Vyriausybė teikti pakeitimus Seimui planavo ketvirtadienį.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
