Ministro teigimu, jei dulkėtumas už įmonės teritorijos yra didesnis nei dešimt mikronų, tai registruojama kaip tarša. Tris kartus pasikarojus tokiai situacijai, įmonei gali būti panaikintas taršos leidimas.
„Kadangi „Klasco“ matome tiek iš satelito nuotraukų, kaip nuspalvinusi miesto šiaurinę dalį anksčiau savo krovos būdais, ir dabar po gegužės pirmosios atsiranda formali procedūra tai registruoti. Po trijų nustatytų atvejų galima būtų stabdyti įmonės veiklą“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Gentvilas.
„Žinoma, tai kraštutinės priemonės, „Klasco“ yra didžiausia uosto krovos bendrovė, visi suprantame, kiek žmonių ten dirba, bet čia aiški žinutė ir motininėms įmonėms, kad reikia investuoti į aplinkosaugą“, – pridūrė jis.
Anot S. Gentvilo, įmonė vėluoja investuoti tiek į infrastruktūrą, tiek į aplinkosaugą, ir priima taršius krovinius, kuriems nėra pasiruošusi.
„Jie kraunami be reikalingų taršos prevencijos priemonių ir be reikalingų investicijų. Matome, kiti terminalai vykdo krovą uždaru būdu. Labai linkėčiau akcininkams ir direktoriams išgirsti šitą prašymą, kad pasirenkant taršų krovinį šalia gyvenamųjų teritorijų, jam būtų tinkamai pasiruošta“, – sakė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog įmonė geranoriškai nekeičia taršos leidimo, o institucijų nurodymus skundžia teismams.
Pasak „Klasco“ generalinio direktoriaus Vytauto Štumbergo, viešai prieinami oro kokybės tyrimo (OKT) stotelės, įrengtos bendrovės teritorijoje duomenimis, gegužę aukščiausias užfiksuotas oro taršos rodiklis buvo 4 kartus mažiau nei leidžiama norma. Tuo metu miesto centre esančios stotelės duomenimis, bent 2 dienas tarša buvo priartėjusi prie leistinos ribos.
"Tai – objektyvūs, patikrinami ir kiekvienam prieinami skaičiai, kuriais remiamės ir mes, vertindami savo veiklos poveikį aplinkai. Pasiekti rezultatai ne atsitiktiniai, jie ─ kryptingos „Klasco“ veiklos mažinant oro taršą padarinys", - komentare BNS tvirtino V. Štumbergas.
Jo teigimu, „Klasco“ ir toliau mažins krovos metu susidarantį dulkėtumą – tam patvirtintas ilgalaikis aplinkosauginių priemonių planas, kuris bus peržiūrėtas ir tobulinamas kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais.
"Jau dabar „Klasco“ taiko daugybę dulkėtumą mažinančių priemonių: nuo vandens patrankų, krovinių dengimo iki mobilių dulkių sulaikymo ekranų ir taip toliau. Pakeista krovos ir sandėliavimo tvarka bei procedūros, be to, įmonė valo ir drėkina gatves aplinkinėse gyvenamose teritorijose. Daroma daug, kad anksčiau pasitaikydavę taršos incidentai nebepasikarotų", - aiškino V. Štumbergas.
Pasak jo, bendrovė yra suinteresuota perkelti dalį birios krovos į Smeltės pusiasalį, jeigu tam būtų pritaikyta infrastruktūra.
Aplinkos apsaugos agentūra balandį pakoregavo „Klasco“ taršos leidimo sąlygas. Pagal jas birius krovinius įmonė turi nuolat drėkinti arba apdengti, neprikrauti konvejerio juostos iki kraštų, o kraunant griebtuvu – sandariai uždaryti. Jeigu krovinių dulkės pateks už sklypo ribų, įmonė privalės kuo skubiau jas sutvarkyti.
Taip pat numatyta, kad įmonė turės įsirengti vėjo greitį sumažinančius pylimus, tvoras ar sieneles. „Klasco“ privalės vieną krovinį perkrauti kuo greičiau, pagal nustatytą grafiką.
„Klasco“ ne kartą yra sulaukusi visuomenininkų, aplinkosaugininkų ir netoli jos gyvenančių žmonių pretenzijų dėl taršios krovos.
