Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai preliminariai suderėjo nuo liepos 1-osios minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamąsias pajamas – nuo 470 iki 530 litų. Jei tam pritars ir Vyriausybė, skurstančiųjų piniginės kas mėnesį pasipildys maždaug 120 litų.
Artimiausias Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, numatytas kitą savaitę, sausio 25-ąją. Socialiniai partneriai tikisi iki šių metų pabaigos susitarti ir dėl kito minimalios algos padidinimo, kuris galėtų būti taikomas nuo 2012 m. pradžios.
Kaip „Respublikai“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius, darbdavių atstovai siūlymui didinti minimalią algą pritarė su sąlyga, kad kartu būtų padidintas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis. Tuomet darbuotojas, uždirbantis 900 litų minimalią algą, atskaičius mokesčius į rankas gautų maždaug 120 litų daugiau, nei gauna dabar.
„Pagal Vyriausybės prognozes, toks padidinimas tenkintų ir juos, - sakė A.Kvedaravičius. - Viešajame sektoriuje tektų daugiau mokėti valytojoms, kiemsargiams, už minimalią algą dirbantiems pagalbiniams darbininkams. Tai šiek tiek padidins biudžeto išlaidas, bet pajamų į valstybės ir „Sodros“ biudžetus suplauks daugiau, nei valstybės sektoriuje bus patirta išlaidų“.
Šiuo metu minimalią algą Lietuvoje gauna daugiau nei 20 proc. dirbančiųjų. Kai ji padidės iki 900, tokių dirbančiųjų bus apie 30 proc.
„Profesinės sąjungos jau yra pradėjusios diskusijas su darbdaviais, kaip padidinti atlyginimus tiems, kam jie jau dabar priartėjo prie minimumo. Sieksime, kad būtų įtvirtintas principas indeksuoti darbo užmokestį atsižvelgiant į infliaciją. Pavyzdžiui, jei metinė infliacija siekia 10 proc., tai ir visi atlyginimai turi padidėti 10 procentų. Bet kol kas link tokio susitarimo judama sunkiai, - apgailestavo A.Kvedaravičius.
Pasak jo, pastaraisiais metais atlyginimai privačiame sektoriuje krito labiau nei valstybiniame. Ne vienas darbdavys krize pasinaudojo mažindamas darbo sąnaudas. Pavyzdžiui, maisto pramonės įmonių pelningumas 2009-aisiais buvo keliais procentais didesnis nei anksčiau, kaip parodė tyrimai, būtent dėl sumažėjusių darbo sąnaudų.
„Jei darbdavys iš tiesų dėl objektyvių priežasčių negali didinti minimalios algos, Darbo kodeksas leidžia jam kreiptis į mokesčių administratorių, pateikti įrodymus, pavyzdžiui, kad įmonė bankrutuojanti, ir jam gali būti diferencijuotai nustatyta mažesnė minimali alga, kurią jis mokės savo darbuotojams“, - tvirtino A.Kvedaravičius.
- Alia Zinkuvienė
