Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.
Numatė žiaurius mokesčius
Minėtas mokestis buvo numatytas dar Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės 2012 metų nutarimu. Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) iki šiol tai neigia ir tvirtina, kad taip norima žlugdyti privatų medienos verslą bei smulkiuosius miško savininkus. Dar daugiau, visuomenininkai bei verslininkai reikalauja, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms lėšos ir toliau būtų skiriamos iš valstybės arba savivaldybių biudžeto.
Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų gegužės 23 dienos nutarimu Nr. 569, numatyta į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų. Nuo 2015-ųjų buvo numatytas 10 proc., nuo 2020 metų – 20 proc. atskaitymas. Tačiau Seimas, vykdydamas minėtą programą, pirmame etape mokestį sumažino iki 5 proc.
Jei tikėtume tuo, kas buvo rašoma Vyriausybės nutarime, ankstesnioji valdžia naujiems mokesčiams įvesti turėjo rimtų argumentų. Nors privačių miškų savininkai fiziniai asmenys už parduotą apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką moka gyventojų pajamų mokestį (kaip ir visi mirtingieji), bendra mokesčių našta nuo 2010 metų miško savininkams šiek tiek sumažėjo. Mat buvo panaikinta taikyta papildoma 6 proc. dydžio sveikatos draudimo įmoka, taip pat iki 5 proc. sumažintas individualios veiklos medienos pardavimo pajamų apmokestinimas.
„Į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų“, – teigiama minėtame Vyriausybės nutarime.
Logiškai mąstant, viskas būtų aišku: pardavei stataus miško ir į kišenę įsidėjai tūkstantį – sumokėk valstybei 50 litų. Jei pardavei žaliavinę medieną rąstais – vėl atskaičiuok 5 proc. gauto pelno. Tačiau, pasirodo, ši logika LMSA veikėjams iki šiol neįkandama.
Neigia A. Kubiliaus „indėlį“
Paklaustas, kodėl piketų nerengė prieš dvejus metus, kai paaiškėjo, kokie bus nauji mokesčiai, LMSA valdybos pirmininkas Algis Gaižutis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė, kad minimas Vyriausybės nutarimas yra neteisingai suprantamas.
„Dabartinio naujų mokesčių įvedimo privačiam miškų ūkiui iniciatoriai savaip interpretuoja Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos priemones dėl mokesčių. A. Kubiliaus Vyriausybė nenumatė didesnių mokesčių“, – prieštaravo A. Gaižutis ir teigė, kad tokį faktą patvirtino pats buvęs premjeras, svarstant Miškų įstatymo pataisas.
„LMSA atstovams teko dalyvauti visuose svarstymuose. Nė karto nebuvo šnekama, kad 10 proc. (o vėliau – 20 proc.) indėlis į Bendrųjų miškų ūkio reikmių programą iš privačių miškų savininkų bus dedamas įvedant naujus mokesčius.
Visuomet buvo kalbama, kad reikia peržiūrėti esamą mokesčių sistemą ir pertvarkyti šiuo metu esančią mokestinę bazę.
Tačiau padaryta savaip, slaptai ir nesitariant, o po to, kai nepavyko, jau piktinamasi, nueinama į asmeniškumus ir taip, atrodytų, užsiimama demagogija...“, – piktinosi Vilniaus universitete vadybos pagrindus dėstantis dr. A. Gaižutis.
Kas ir kam „nepavyko“, daktaras nebuvo linkęs atskleisti. A. Gaižučio teigimu, privačių miškų savininkai ne kartą siūlė, tam pritarė ir V. Kubiliaus vyriausybė, Bendrųjų miškų ūkio reikmių programai lėšas skirti „perskirstant miškų valdytojų dabar sumokamus mokesčius už parduotą medieną“. Kitaip tariant, LMSA siūlo privačius miškus tvarkyti iš jau surinktų mokesčių – mokamo gyventojų pajamų mokesčio bei sumokėto pelno mokesčio.
A. Gaižučio siūlymą galima vertinti tik vienaip – miško savininkai ir verslininkai sumoka mokesčius valstybei, o paskui pageidauja, kad už dalį šių mokesčių būtų taisomi keliai, melioruojama privačiose miško valdose, saugoma nuo gaisrų bei kenkėjų.
Toks variantas būtų suprantamas, jei miško savininkai bei medienos verslu užsiimantys juridiniai asmenys į valstybės biudžetą suneštų milijonus. Statistika rodo ką kita.
Vis dėlto kas teisus: A. Gaižutis, teigiantis, kad tokie mokesčiai nebuvo numatyti, ar įstatymą pakoregavęs Seimas? Atsakyti galima paprastai: Seimo Aplinkos komitete svarstant įstatymo pataisas ir susiginčijus, nuo kada naujas mokestis turi būti įvestas, opozicijos atstovai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius ir Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad „į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų numatyta tik pradedant nuo 2015 metų“.
Mokesčių – kaip katės ašarų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, LMSA priklausantys 32 medienos verslu užsiimantys juridiniai asmenys 2012 metais sumokėjo viso labo tik 1,7 mln. litų mokesčių nuo gautų pajamų. Dauguma įmonių nemokėjo nė cento. Gyventojų pajamų mokesčio, kuris pagal įstatymą atitenka savivaldybėms ir skiriamas įvairioms reikmėms tenkinti, – maždaug 12 mln. litų. Nors praėjusių metų mokestiniai duomenys dar neišanalizuoti, VMI atstovai redakcijai teigė, kad rezultatai bus panašūs, nors medienos verslas – milijoninio masto.
Tad apie kokius milijonus, neįvedus papildomų mokesčių, galima kalbėti, jei valstybė vien miško keliams tvarkyti šiandien iš savo kišenės skiria apie 30 mln. litų? Kodėl medienos verslas, skirtingai nuo kitų verslo rūšių, moka tokius mažus mokesčius, o nori gyventi plačiai?
Į šiuos klausimus A. Gaižutis tiesiogiai neatsakė, bet patarė kreiptis į pirmąjį jo pavaduotoją, individualios įmonės savininką Kazimierą Šiaulį. Pastarasis teigė, kad, jo skaičiavimu, naujas mokestis miškų savininkams bei verslininkams vos ne paskutines kelnes numaus.
Skundžiasi menku pelnu
„Sakykime, aš perku tūkstantų kubinių metrų stataus miško. Savininkui sumoku 100 tūkst. litų, pusę tiek – medkirčiams,kad medžius nupjautų ir ištrauktų. Pardavęs medieną gaučiau 20 tūkst. litų pelno. Dar reikėtų sumokėti 15 proc. PVM mokestį, taip pat mokesčius už bendrovėje dirbančius žmones“, – aiškino K. Šiaulys. Girdi, verslininkui lieka katino ašaros, mat valstybiniame bei privačiame miškų sektoriuose mokesčiai skirtingi. „Lyginti abiejų sektorių mokesčių negalima dėl vieno esminio dalyko: valstybiniai miškai nėra rinkos objektas. Jie nedalyvauja rinkoje nei kaip nekilnojamojo turto objektai, nei stataus miško pardavimo sandoriuose. Valstybiniams miškams yra nustatyti specifiniai mokesčiai, valstybė, kaip savininkė, yra priskyrusi sau priklausantiems miškams daugybę funkcijų, todėl ir mokesčiai yra specifiniai. Privatus miškas, mediena yra kaip ir bet kuris kitas gyventojams priklausantis turtas“, – kalbėjo jis.
K. Šiaulys miškininkyste ir medienos verslu užsiima ne vienerius metus. Kaip pats prisipažįsta, jo įmonė privačios nuosavybės teise valdo apie 1000 ha miškų. Kaip verslininkas iki šiol nebankrutavo? „Kiekvieną centą reikia skaičiuoti“, – tik tiek tepasakė jis.
K. Šiaulio individuali išmonė 2012 metais nesumokėjo nė cento pelno mokesčio. Paklaustas, kodėl taip atsitiko – negi ruošiasi bankrutuoti, pašnekovas diplomatiškai išsisuko, kad mokesčius neva galima perkelti į kitus metus, pajamas investuoti ir su valstybe atsiskaityti vėliau.
K. Šaulio verslas nėra milijoninės apimties. O štai LMSA narės, Panevėžyje registruotos UAB „Bangenės miškas“ apyvarta 2012 metais, VMI duomenimis, viršijo 2 mln. litų. Tačiau mokesčių valstybei – nulis.
„Tai todėl, kad mes nuostolį turime. „Nesuvalgytas“ dar iš krizinių metų“, – priežastį, kodėl valstybei nemokėjo pelno mokesčio, aiškino dar vienas LMSA valdybos narys, „Bangenės miško“ direktorius Vidmantas Čaikauskas ir prisipažino, kad nuostolį sumažino „gal iki 600 tūkst.“.
V. Čaikauskas teigė, jog bendrovė privalėjo parduoti nemažą kiekį turėtų miškų, kad galėtų laiku atsiskaityti su banku ir nebankrutuoti.
„Bangenės miškui“ gimininga bendrovė „Bangenė“, kuri skelbiasi „daugiau kaip dešimtmetį pirmaujančia medienos eksporto įmone“, VMI teigė 2012 metais turėjusi mažiau nei 200 tūkst. litų pelno, nuo kurio sumokėjo apie 17 tūkst. litų pajamų mokesčio. Tais metais bendrovės apyvarta gerokai viršijo 20 mln. litų.
Pasiklydo tarp pušelių
Miško savininkų bei verslininkų teigimu, jiems dižiausią nerimą kelią nežinia, kaip reikės mokėti naują mokestį.
„Įstatyme pasakyta – nuo stataus miško ir nuo pagamintos žaliavinės medienos. Ir tu dabar suprask, ar skaičiuos mokesčius nuo pirminio savininko, kuris pardavė statų mišką, ar mokėti teks ir mišką išsikirtusiam ir pardavusiam?“ – būgštavo K. Šiaulys. Jo manymu, prieš priimant įstatymo pataisas šiuos niuansus jau turėjo aptarti Finansų ministerija bei VMI.
„Vadinasi, būtų atimtos visos apyvartinės lėšos Jei toks įstatymas bus priimtas, įmonė turės stabdyti veiklą, antraip po metų ar dvejų bankrutuos“, – sakė dar vienas LMSA valdybos narys Sergejus Lavrenovas, vienos didžiausių Lietuvoje apvaliosios medienos tiekėjų UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius.
„Medį nupjovei – mokėk, ištempei į palaukę – mokėk, pardavei rąstus – mokėk“, – pašnekovas sakė šiandien būtent taip suprantantis naujo mokesčio įvedimo schemą ir būgštavo, kad gali būti papildomu mokesčiu apmokestinami net įvairūs medienos gaminiai.
S. Lavrenovas atviravo, kad naujas mokestis „Dzūkijos miškui“ per metus papildoma sudarytų apie 1,5 mln. litų.
VMI duomenimis, „Dzūkijos miškas“ yra didžiausius valstybei mokesčius sumokanti LMSA narė – 2012 metais sumokėta beveik 880 tūkst. litų pelno mokesčio. Beje, bendrovės apyvarta mažai kuo skiriasi nuo „Bangenės“, nors veikla – panaši.
UAB „Bangenės miškas“ direktorius V. Šaikauskas sakė taip pat nežinantis, kaip bus skaičiuojamas naujas mokestis.
Komentaras:
Nereikia žmonių gąsdinti
Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Pirma, tegul ponas Algis Gaižutis pasidomi, kaip urėdijos moka tą mokestį, ir nekils klausimo, kas ir kaip turi jį mokėti. Nereikia miško savininkų ir medienos verslu užsiimančių žmonių gąsdinti, kad penkių procentų mokestį turės mokėti ir mišką pardavęs savininkas, ir medžius nukirtęs bei rąstus pardavęs verslininkas. Kaip ir numato įstatymas, moka tik pirmas pardavėjas.
Antra, nereikėtų sakyti netiesos, kad šis mokestis paskęs bendrame biudžete – bus atskiras fondas ir jie patys galės bet kada kontroliuoti, kiek ir kokioms reikmėms leidžiama šių lėšų. Blogiausia, kad šiandien medieną parduodantys fiziniai ir juridiniai asmenys įsigudrino mokėti labai mažus mokesčius – rodo, neva ši verslo rūšis yra vos ne nuostolinga.
Apskaičiavome, kad įvedus šį mokestį, bus papildomai surenkama apie 15 mln. litų. Palyginsiu: valstybinės miškų urėdijos per metus vien keliams taisyti išleidžia apie 30 mln. litų.
Ankstesnės Vyriausybės Miškų programoje buvo numatyta, kad nuo 2015 metų privačių miškų savininkai už parduotą statų mišką ir medieną turėtų mokėti 10 proc. mokestį nuo gautų pajamų, o po penkerių metų šis mokestis turėtų padvigubėti. Seimas nesiryžo taip drastiškai didinti mokesčių.
Kuo miškų ūkis skiriasi nuo žemės ūkio arba pramonės? Imkime Estiją, Latviją, Lenkiją – ten mokesčiai vienodi ir valstybinių, ir privačių miškų šeimininkams. Pas mus viskas atvirkščiai – visi nori kirsti, pardavinėti, tik niekas nenori miško tvarkyti. Nukirtau – ir po manęs nors tvanas. Dabar visi rūpesčiai tenka valstybiniams miškams. Keista girdėti, kad miškų savininkai gviešiasi susigrąžinti dalį 15 proc. PVM. Juk tai – savivaldybės mokestis. Miškam padarysime išimtį?
Su ponu A. Gaižučiu beprasmiška ginčytis: jam rodai juodu ant balto parašyta, jis sako, kad mes blogai skaitome. Lengva demagoginėse diskusijose remtis savo įžvalgomis arba ekspremjero užnugariu. Jei A. Gaižutis teisus, kad A. Kubilius nepadėjo parašo dėl mokesčių pakėlimo, tegul parodo. Arba pasako, kur ieškoti dokumentų, įrodančių, kad privačių miškų tvarkymas bus finansuojamas iš PVM. Tokių dokumentų nėra.
Suprantu, kodėl A. Gaižučiui galvą skauda. Jis atstovauja maždaug trims procentams miško savininkų, apie trisdešimčiai medienos verslu užsiimančių juridinių asmenų – juk reikia parodyti, kad žmogus dirba, kovoja. Tegu kovoja, tačiau kova turi būti logiška.
