Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai. Nuo rugsėjo prastovose esantiems darbuotojams valstybės subsidijos yra nutrauktos.
Visgi, kaip pasakoja sektorių atstovai, kai kurie verslai ir toliau dirbti neplanuoja, nes grįžti į darbus šiuo metu jiems tiesiog neapsimoka.
Į darbus negrįžta, nes neapsimoka
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė naujienų portalui patvirtino, kad dar ne visi smulkiojo verslo atstovai yra atnaujinę veiklą po praėjusio karantino.
„Ne visi dar visiškai atsidarė, o dabar dar ir vieni tikrina tuos pasus, kiti netikrina – žinokite, chaosėlis čia toks jau nedurnas.
Kas kad veikla leidžiama, jie turi turėti pirkėjų. O tie pirkėjai įsibauginę ir tupi namuose. Ir jie išeina tik svarbiausio maisto nusipirkti ir negrįžta į tuos kitus verslus“, – kai kurių verslų poziciją aiškina D. Matukienė.
Ji sako, kad, kadangi rugpjūtis apskritai buvo paskutinis mėnuo, kai buvo galima laikyti darbuotojus prastovose ir už tai gauti pinigus, dėl to iki pat rudens kai kuriems verslams dirbti ir neapsimokėjo.
„Nes galėjo jie tą pačią sumą gauti arba kaip subsidiją, arba (mokėti), kai žmogus iš prastovų grįžta į darbą.
Vieni pasirinko ir neatsidarė, tai žmonės liko prastovose. Kiti gauna tą pačią subsidiją kaip ir prastovose esantys, bet jau sugrįžo į darbus. Tai čia paprasti dalykai“, – sako D. Matukienė.
Ji sako iš kai kurių verslininkų girdėjusi ir tai, kad tie, kurie kurį laiką praleido prastovose ir gavo atlyginimus nedirbdami, dabar išvis nebenori grįžti dirbti.
„Nes, žinote, kam dirbti, kai gali nedirbti ir tau vis tiek moka. Tai va tokią problemą naują įgijome“, – dalijasi D. Matukienė.
Ji sako, kad asociacijoje verslininkai yra skatinami grįžti į darbus ir atnaujinti veiklas, tačiau žodinės paskatos jų beveik nemotyvuoja.
„Va, dabar kad ir galimybių pasai – kai kurie dėl jų visai negrįžo į darbus. Tos mažos paslaugų įmonėlės, jos negrįžo. Jos sako – o ką aš darysiu grįžęs, kai didžioji dauguma klientų yra be galimybių pasų? Nes klientai atvirai verslams pasakė, kad ateis po pusės metų, kai viskas pasikeis.
Tai žinote, kai žmonėms reikia ateiti (dirbti) ir mokėti už nuomą, elektrą ir šildymą ir kitus dalykus, dar mokėti ir atlyginimus, tai visi ir pasirenka „geresnį“ variantą.
Ir čia jau kalbėk nekalbėjęs, skatink neskatinęs – jei jau yra tokia situacija, vadinasi, yra kaip yra“, – sako D. Matukienė.
Yra kita medalio pusė
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sako, kad verslams grįžti į veiklas visu pajėgumu nėra taip lengva, kaip atrodo iš šono.
„Kai viskas tokiomis bangomis (vyksta), nespėjame atsidaryti, jau užsidarinėjame, tada vėl atsidarinėjame, dabar vėl neaišku, kas bus.
(Mūsų sektorius) tikrai ne visiškai veikiantis – viešbučiai, jie niekados nebuvo visiškai dirbantys taip, kaip seniau. Ir nėra, kad tų darbuotojų reikėtų tiek, kiek 2019 m.“ – sako asociacijos prezidentas.
G. Balnio teigimu, būtent todėl, kad paslaugų ir aptarnavimo sektoriaus įmonės turėtų toliau gauti subsidijas už veiklos vykdymą, nes dauguma negali veikti visiškai be apribojimų.
„Nes ir tikrinimai galimybių pasų – restoranai dabar dėl to jau nebedirba 100 proc. O mokesčius mokėti turime 100 proc., atlyginimai – 100 proc., susikaupusius VMI mokesčius turime jau pradėti atiduoti per 14 mėn., nors vėl esame daliniame karantine, nes nepasiskiepijusių žmonių karantinas šiuo metu, de facto, jis yra.
(...) Mums visada kalbėjo, kad neatleiskite darbuotojų, jei atleisite, negausite paramos, o dabar vėl lendama prie detalių (kad dalis darbuotojų prastovose – aut. past.)“, – sako G. Balnis.
Jis prideda, kad aptarnavimo sektorius per pandemiją apskritai prarado nemažai darbuotojų, nes dalis jų išėjo į prekybą ar gamybą, kurios aptarnavimo ir paslaugų sektorių nukonkuravo atlyginimais.
Tiesa, iki 2022 m. gruodžio 31 d. apgyvendinimo paslaugoms ir maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas (įprastas tarifas yra 21 proc.).
Vidutinė subsidija – 488 eurai
Kaip skelbia SADM, rugpjūtis buvo paskutinis mėnuo, už kurį įmonės dar gavo subsidijas prastovose esančių darbuotojų atlyginimams padengti, skelbia SADM. Rugsėjį šias išmokas planuojama nutraukti.
„Iš viso numatyta, kad subsidijas gaus beveik 29 tūkst. asmenų, o vidutinė subsidija sieks 488 eurus.
Taip pat 10,8 mln. eurų bus skirta vadinamosioms poprastovinėms subsidijoms. Jas gaus iki 27 tūkst. asmenų, vidutinė subsidija sieks 385,2 euro.
Dar 11,4 mln. eurų numatyta darbo paieškos išmokoms. Ministerijos duomenimis, šiuo metu darbo paieškos išmoką gauna daugiau nei 58 tūkst. asmenų, išmokos dydis siekia 195,73 euro“, – skelbia SADM.
Ministerijos duomenimis, daugiausia prastovose yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto įmonių – 99, techninės veiklos – 42, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 41, 37 administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės, taip pat 34 transporto bei 30 apdirbamosios gamybos įmonių.
Taip pat 16 meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonių.