Miesto gatvės – lyg ežerų ledas pavasarį

Su­lau­kę il­gai lauk­to pa­va­sa­rio, vai­ruo­to­jai džiau­gė­si neil­gai. Nu­tir­pus snie­gui au­to­mo­bi­liai grei­tai „pa­ju­to“ ke­lių ne­ly­gu­mus – as­fal­tas lyg su­skel­dė­jęs le­das iš­va­go­tas įtrū­ki­mų, pro­per­šų, sky­lių. Kaip nie­kad anks­čiau, šie­met itin daug va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je esan­čių šu­li­nė­lių įdu­bo. Ko­dėl jie kas­met įsmun­ka, kam pri­klau­so ir kas tu­ri jais rū­pin­tis?

„Kal­nas pa­kal­nė“

To­kie pat šu­li­nė­liai ir ant ša­li­gat­vių, tik ten pa­pras­tai ne įdu­bę, o iš­ki­lę, ap­link įdu­bus trin­ke­lėms. Ne pa­slap­tis, kad sun­kes­nį daik­tą to­lė­liau pa­neš­ti tin­gin­tys mies­tie­čiai ša­li­gat­viais pri­va­žiuo­ja iki pat laip­ti­nių, au­to­mo­bi­lių ra­tais lau­žy­da­mi ir įlenk­da­mi trin­ke­les.

Mies­tie­čiai pa­ste­bė­jo, kad gre­ta to­kių šu­li­nu­kų žio­ji be­dug­nės sky­lės ir at­ro­do, kad at­si­vė­ru­si ert­mė tuoj pra­ris ne tik šu­li­nu­ko dang­tį, bet ir vis­ką ap­link. „Ant­ro­kė duk­ra lig­šiol apei­na šu­li­nių dang­čius ne to­dėl, kad yra kaž­koks vai­kiš­kas žai­di­mas ant jų ne­lip­ti. Bū­da­ma la­bai ma­ža, ma­tė Vil­niaus ir Kal­no gat­vių san­kir­to­je at­si­vė­ru­sią mil­ži­niš­ką įgriu­vą, ku­rios dug­ne bu­vo įkri­tęs dang­tis, – pa­sa­ko­jo už­kal­bin­ta šiau­lie­tė. – To­je vie­to­je van­duo nuo­lat že­mė­je iš­grau­žia ert­mes, to­dėl tas šu­li­nu­kas vis įsmun­ka. At­va­žiuo­ja dar­bi­nin­kai, su­tvar­ko, o po ku­rio lai­ko si­tua­ci­ja kar­to­ja­si. Man pa­čiai bau­gu ten ei­ti. Jau­čiuo­si kaip pa­va­sa­rį ant le­do.“

Kal­tas šal­tis ir van­duo

Duo­bių ke­liuo­se at­si­ra­di­mo prie­žas­tis – po žie­mos su­si­lpnė­ju­si dan­ga. Di­džiau­sias jos prie­šas – van­duo ir šal­tis. Pa­va­sa­rį dėl tem­pe­ra­tū­rų kai­tos tai už­šą­lan­tis, tai at­šy­lan­tis van­duo skal­do as­fal­tą. Šis pro­ce­sas, anot spe­cia­lis­tų, ga­li tęs­tis iki pat ge­gu­žės mė­ne­sio pra­džios. Tei­gia­ma, kad esant in­ten­sy­viam eis­mui kumš­čio dy­džio iš­dau­ža per die­ną ga­li pa­di­dė­ti iki ka­muo­lio dy­džio ir tap­ti pa­vo­jin­ga eis­mui. Pa­vo­jin­ga lai­ko­ma iš­dau­ža, ku­rios skers­muo maž­daug 30 cm, o gy­lis – 4 cm. Dau­gu­ma šu­li­nė­lių yra įdu­bę ge­ro­kai gi­liau, o sker­muo jų toks, kad žmo­gus pra­lįs­tų...

Anot Vy­tau­to Pe­lec­kio, UAB „Šiau­lių van­de­nys“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus, gat­vė­se esan­tys šu­li­nė­liai ga­li įdub­ti ir dėl ki­tų prie­žas­čių, ne­bū­ti­nai šal­čio ir van­dens. „Ga­li su­tru­pė­ti žie­dai, įlūž­ti per­dan­ga, su­lūž­ti ar­ma­tū­ra. Tie­sa, šu­li­nė­lis ne­bū­ti­nai ga­li įdub­ti dėl ne­ko­ky­biš­kų ar pa­se­nu­sių me­džia­gų – mies­te yra prieš 20, 40 ar net 50 me­tų įren­gtų šu­li­nė­lių. Dva­ro gat­vė­je yra net prieš­ka­ri­nių ka­na­li­za­ci­jos ir nuo­tė­kų tink­lų frag­men­tų, tad lo­giš­ka, kad jie ne­beat­lai­ko lai­ko po­vei­kio. Anks­čiau ką tu­rė­da­vo, tą dė­da­vo“, – tei­gia jis.

Sa­vi­nin­kų daug

Kam gi pri­klau­so šu­li­nė­liai? Pa­si­ro­do, jų sa­vi­nin­kų yra daug – jie pa­pras­čiau­siai tu­rė­tų bū­ti nu­ro­dy­ti ant šu­li­nė­lio dang­čio. Tai van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo pa­slau­gas tei­kian­ti UAB „Šiau­lių van­de­nys“, gam­ti­nes du­jas tie­kian­ti AB „Lie­tu­vos du­jos“ ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nė TEO.

Ar ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nu­kų va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je tu­ri cent­ra­li­zuo­tos ši­lu­mos ener­gi­jos šil­dy­mui ir karš­tam van­de­niui ruoš­ti tie­kė­ja AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, iš­siaiš­kin­ti ne­pa­vy­ko, nes, ma­tyt, pa­var­gu­si nuo per di­de­lio ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės dė­me­sio itin išau­gu­sioms šil­dy­mo kai­noms ne­beat­sa­ko į pa­teik­tus klau­si­mus, at­seit tu­ri daug dar­bo įgy­ven­din­da­ma ir ruoš­da­ma­si įgy­ven­din­ti nau­jus pro­jek­tus, itin pa­ge­rin­sian­čius pa­pras­tų šiau­lie­čių fi­nan­si­nę pa­dė­tį.

Tūks­tan­čiai šu­li­nu­kų

Anot An­ta­no Bub­ne­lio, TEO at­sto­vo spau­dai, bend­ro­vė val­do di­džią­ją da­lį Lie­tu­vo­je įreng­tų ry­šių ka­be­lių ka­na­lų ir pri­žiū­ri ant­že­mi­nę jų da­lį – šu­li­nius bei dang­čius. Skir­tin­gai nuo ki­tų inf­rast­ruk­tū­ri­nių pa­slau­gų tei­kė­jų, dau­ge­lis te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ope­ra­to­riams pri­klau­san­čių šu­li­nių įreng­ti ne va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je, o ša­lia jos – po ša­li­gat­viais ar ša­lia ke­lio, tai­gi jie dau­giau rū­pes­čių tu­rė­tų kel­ti pės­tie­siems, žirg­lio­jan­tiems ša­li­gat­viais ar pie­vo­mis.

„Re­konst­ruo­jant gat­vės dan­gą, bū­na at­nau­ji­na­mi ir šu­li­niai bei juos ap­sau­gan­tys dang­čiai. Įp­ras­tai šiuos dar­bus at­lie­ka ir jų ko­ky­bę už­tik­ri­na ke­lią re­konst­ruo­jan­ti bend­ro­vė, de­rin­da­ma šiuos dar­bus su ry­šių ka­be­lių ka­na­lų val­dy­to­jais. Dar­bams įpras­tai ga­lio­ja bend­ra jų ko­ky­bės ga­ran­ti­ja, – tei­gia A. Bub­ne­lis. – Mū­sų spe­cia­lis­tai re­gu­lia­riai ap­žiū­ri vi­sus bend­ro­vės val­do­mus ry­šių ka­na­lus ir esant bū­ti­ny­bei juos tai­so.“

„Lie­tu­vos du­jų“ tur­tas – 3500 šu­li­nu­kų mies­te, o sky­riaus ap­tar­nau­ja­mo­je Šiau­lių zo­no­je – 5600. Vi­si jie yra bend­ro­vės nuo­sa­vy­bė. Šu­li­nu­kai skir­ti spe­cia­lis­tams priei­ti prie ko­kio nors po že­me esan­čio du­jo­tie­kio įren­gi­nio. „Mes at­lie­ka­me tik šu­li­nė­lio tech­ni­nę prie­žiū­rą. As­fal­tą ap­link re­mon­tuo­ja ke­lius pri­žiū­rin­ti įmo­nė. Jei ran­go­vai vyk­do dar­bus, pri­va­lo iš­si­kvies­ti mū­sų spe­cia­lis­tus, jei tie dar­bai at­lie­ka­mi du­jo­tie­kio ap­sau­gos zo­no­je, t. y. dvie­jų met­rų at­stu­mu nuo jo, – tei­gia AB „Lie­tu­vos du­jos“ Šiau­lių fi­lia­lo Eksp­loa­ta­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis. – Yra bu­vę at­ve­jų, kai jie pa­pras­čiau­siai užas­fal­tuo­ja, užuo­t pa­kė­lę šu­li­nu­ką, tuo­met tu­ri­me ga­din­ti dan­gą.“

Tai­gi šios įmo­nės tu­ri ne tiek daug vai­ruo­to­jus ner­vi­nan­čių šu­li­nu­kų. Kam po ga­lais tuo­met pri­klau­so dau­gu­ma jų?

Šu­li­nu­kų ly­de­rė mies­te – UAB „Šiau­lių van­de­nys“, ku­rios tur­tas – net 23 200 šu­li­nu­kų Šiau­liuo­se, Gin­kū­nuo­se ir Aukš­tel­kė­je. „Sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu šu­li­nu­kus įren­gia įvai­rios ke­lius tie­sian­čios įmo­nės. Šiems dar­bams su­tei­kia­ma pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­ja, tad jei bu­vo pa­da­ry­tas bro­kas, įmo­nės ran­go­vės tu­ri jį pa­ša­lin­ti, – tei­gia „Šiau­lių van­de­nų“ tech­ni­kos di­rek­to­rius. – Po pen­ke­rių me­tų šu­li­nu­kus prižiū­ri jau mū­sų bend­ro­vė. Tie­sa, juos tvar­ko­me ne mes pa­tys, nes ne­tu­ri­me įran­gos, o vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­są lai­mė­ju­si UAB „Strek­tė“, su ku­ria su­da­ry­ta dve­jų me­tų su­tar­tis. Per­nai bu­vo pa­kel­ti net 155 įdu­bę šu­li­nu­kai. Šie­met dar skai­čiuo­ja­me, kiek teks su­tvar­ky­ti. Dar­bai tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti ba­lan­dį.“

Vai­ruo­to­jai pa­ti­ria ne­daug nuo­sto­lių?

Pra­kirs­ta ar su­ga­din­ta au­to­mo­bi­lio pa­dan­ga, įlenk­tas rat­lan­kis, su­dau­žy­tos va­žiuok­lės de­ta­lės – tai tik ke­lios bė­dos, ga­lin­čios nu­tik­ti įva­žia­vus į duo­bę: iš­dau­žą ar įdu­bu­sį šu­li­nė­lį. O kur dar su­gaiš­tas lai­kas, pa­tir­tos iš­lai­dos, su­ga­din­ta nuo­tai­ka.

Anot „Šiau­lių van­de­nų“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus V. Pe­lec­kio, per­nai dėl va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je esan­čių šu­li­nu­kų įvy­ko trys ava­ri­jos, tie­sa, ne tik jiems įdu­bus, bet ir ver­tu­sis dang­čiui ar kai jo tie­siog ne­bu­vo, pa­vo­gus va­gims. Vi­sais trim at­ve­jais pa­tir­tą ža­lą kom­pen­sa­vo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mas.

„Lie­tu­vos du­jų“ Šiau­lių fi­lia­lo Eksp­loa­ta­ci­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas R. Ado­mai­tis tei­gia ne­ži­nan­tis at­ve­jų, kad dėl ne­tvar­kin­gų bend­ro­vės šu­li­nė­lių kas nors bū­tų krei­pę­sis dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Ka­dan­gi itin ma­ža TEO ry­šių ka­be­lių ka­na­lų da­lis yra įreng­ta po gat­vė­mis, teis­mi­nių gin­čų dėl su­ga­din­tų trans­por­to prie­mo­nių bend­ro­vė taip pat nė­ra tu­rė­ju­si.

Anot vie­nos iš drau­di­mo bend­ro­vių, vai­ruo­to­jų pa­tir­ti nuo­sto­liai dėl duo­bių ke­ly­je vi­du­ti­niš­kai sie­kia 2 tūkst. li­tų. Įva­žia­vęs į duo­bę vai­ruo­to­jas ga­li pa­tir­ti ir 50 Lt, ir 10 tūkst. Lt sie­kian­čius nuo­sto­lius. Net 10 tūkst. Lt te­ko iš­mo­kė­ti klien­tui, ku­riam neap­len­kus duo­bės te­ko keis­ti dvi pa­dan­gas, rat­lan­kius ir at­lik­ti pa­ka­bos re­mon­tą.