Meną investicija laiko net bankai
Kodėl žmonės perka meną, Lietuvoje neseniai įkurto „Meno klubo“ iniciatorė Ilma Nausėdaitė paaiškino paprastai – vieni juo dekoruoja savo aplinką, kiti – jį kolekcionuoja arba investuoja.
„Pagrindinis skirtumas tarp kolekcionavimo ir investavimo yra tas, kad ekonomikos pakilimo metu žmonės meną perka kolekcionavimui, o nuosmukio metu – ima į jį investuoti“, - Britanijos prekybos rūmų surengtuose spaudos pusryčiuose sakė I. Nausėdaitė.
Pasak „Meno klubo“ įkūrėjos, nors meno kūriniai daugumai žmonių gali atrodyti kaip nerimta investicija, taip nėra.
„Net prieš keletą šimtmečių žydai yra pasakę, kad investavimas yra tai, kas vertinga ir ką gali nešiotis su savimi: t.y. auksas, juvelyrika ir meno kūriniai. Pastaraisiais metais netgi bankai ėmė meną vadinti investicija ir siūlo galimybę gauti 50 proc. paskolą, perkant meno kūrinius. Dauguma tokių paskolų pasaulyje žinomuose tarptautiniuose bankuose siekia nuo 45 iki 100 mln. dolerių. Yra ir finansinių institucijų, turinčių meno investavimo fondus, dauguma jų siūlo metinę grąžą nuo 15 iki 20 proc.“, - pasakojo I. Nausėdaitė.
Krizė keičia meno paklausą ir skonį
Meno atsiperkamumas skaičiuojamas pasitelkiant Mei Moses indeksą. Jis buvo sugalvotas 2000 metais dviejų amerikiečių investavimo profesorių Mei ir Moses. Sudaryta duomenų bazė turi apie 13 tūkst. pakartotinų meno kūrinių pardavimų pasauliniuose aukcionuose „Sotheby's“ ir „Christie's sąrašą.
„Per pastaruosius 50 metų investicijų grąža tarp akcijų ir meno kūrinių buvo lygiavertė ir siekė 9 proc. Per 25 metus galime pastebėti, kad meno rinka, lyginant su akcijų rinkomis, atsiliko. Jeigu vertintumėme tik pastaruosius 5-10 metų, meno kūrinių investicijoms sekasi netgi geriau nei tradiciniams investavimo įrankiams. Grąža iš meno investicijų siekia apie 3 proc. Didžiausias nuosmukis meno rinkoje užfiksuotas 2009 metais, to priežastis – pasaulinis ekonomikos nuosmukis, tačiau jis pasireiškė kiek vėliau nei didžiosios krizės pikas. Meno kūrinių rinka smuko 24 proc., tai buvo didžiausias kritimas skaičiuojant nuo 1991 metų. Iki tol penkerius iš eilės metus meno rinka augo ir buvo pasiekusi 20 proc. kasmetinę finansinę gražą iš meno investicijų“, - dėstė meno žinovė.
Apžvelgdama 2010 metais pagal Mei Moses indeksą apskaičiuojamą meno kūrinių kasmetinę grąžą, pašnekovė teigė, kad jos vidurkis siekė 17 proc. Daugiausiai uždirbo pokario ir šiuolaikinio meno kūriniai, jų investicijų grąža siekė 30 proc. 11 proc. grąžą turėjo impresionizmo ir modernizmo kūriniai.
„Kinų meno darbai praeitąmet patyrė bene didžiausią augimą, jų grąža siekė net 56 proc. Iš to galima daryti išvadą, kad per krizę meno kūrinių skonis gana ženklai keitėsi ir šiuo metu juda link Rytų. Nors pasaulyje garsūs aukcionai „Sotheby's“ ir „Christie's“ išlieka meno aukcionų lyderiais, trečiąją ir ketvirtąją vietas per pastaruosius dvejus metus išlaiko du kinų aukcionai“, - meno rinkos subtilybes pasakojo I. Nausėdaitė.
Anot jos, meno rinka nesikoreliuoja su finansų rinkomis, todėl ji yra gera alternatyva norint diversifikuoti savo investicijų rizikas. „Tokiu keliu eina ir didžiausi pasaulio bankai. Jie turi meno departamentus ir investuoja bent jau nedidelę dalį lėšų į meno kūrinius“, - pasakojo „Meno klubo“ Lietuvoje įkūrėja.
„Meno rinka šiek tiek primena narkotikų ir ginklų rinkas“, - pusiau rimtai, pusiau juokais palygino ji. Taip yra dėl to, kad didžioji dalis meno kūrinių pardavimų sandėrių vyksta už uždarų durų, todėl lieka nemažai nežinomų niuansų pardavimo procese. Pranešėja siūlė nepamiršti, kad kiekvienas sandoris, taip pat kaip ir kiekvienas meno kūrinys, yra unikalus ir nors yra tam tikri indeksai ir vidurkiai apie grįžtamąsias pajamas, daug ką lemia ir aplinkybės.
Investicijoms nereikia milijonų?
Kartais gali susidaryti įspūdis, kad jeigu neturi keleto milijonų grynais, tu negali pirkti ir kolekcionuoti meno kūrinių. Pasak I. Nausėdaitės, tai – netiesa.
„Žinoma, meno aukcionai didžiuojasi, jei pavyksta parduoti darbų už tokias sumas, tačiau didžioji dalis jų (apie 70 proc.) aukcionuose yra parduodami už mažiau nei 5 tūkst. eurų. Ir tai yra statistika 2008 metų, kai dar meno kūrinių rinka išgyveno pakilimą“, - sakė „Meno klubo“ įkūrėja.
Tuo tarpu finansų patarėjo įmonės licenciją turinčios „Synergy Finance“ portfelio valdytojas Artūras Milevskis nebuvo linkęs sutikti, kad investicijoms į meno kūrinius didelių pinigų nereikia.
„Yra pasaulyje įvairiausių kompanijų, kurios skaičiuoja, kiek tokia investavimo rūšis yra pelninga. Bendrai yra nustatyta, kad tai yra pelninga. Metinė grąža gali siekti 10-15 proc. Tačiau norint investuoti į meno kūrinius, reikia turėti nemažą pinigų sumą. Įsivaizduokite, jeigu jūs norite įsigyti, pavyzdžiui, kokio nors rūšinio vyno statinę ar nusipirkti gerą paveikslą, tai jums šimto litų neužteks. Jums reikės daug didesnių sumų, kartais jos gali siekti ir siekia šimtus tūkstančių, kartais prasideda ir nuo milijono. Tai reiškia, kad samdomas darbuotojas, kuris turi sukaupęs nedidelę pinigų sumą, investuoti negali. Vadinasi, yra sumos apribojimas, o investuoti gali tik labiau pasiturintys žmonės“, - aiškino investavimo specialistas.
Auksas ir NT labiau apčiuopiami
Kitas dalykas, anot A. Milevskio, kuris yra svarbus – meno kūriniai nėra likvidūs. Jeigu meno kūrinys yra įsigyjamas aukcione, bet kurią dieną jo neparduosi.
„Kiekvieną dieną nėra skelbiama to kūrinio rinkos kaina. Todėl toks investavimas galbūt yra labiau susijęs su žmonių noru kolekcionuoti, kaupti ir perduoti ateities kartoms“, - sakė pašnekovas.
Tendencijos investavimo srityje, A. Milevskio teigimu, keičiasi tada, kai sukuriamos palankios sąlygos masėms.
„2006-2008 metais, dar prieš didįjį kritimą, pasaulyje pradėjo populiarėti įvairiausi fondai, kurie suteikdavo galimybę smulkiems žmonėms nuo nedidelių sumų investuoti į vyną, arba į meno dirbinius. Netgi buvo įkurtas pasaulyje toks fondas, kuris investavo į gitaras. Tuo metu buvo žmonių, kurie praktiškai neturėjo kur dėti pinigų, jau buvo tiek visko matę, kad rinkoje dėl susiformavusio poreikio pradėjo steigtis daug įvairių alternatyvų. Laikas parodė, kad jos nebuvo labai geros, tiesiog buvo sukurti produktai, kurie tuo metu tenkino susiformavusį investuotojų poreikį“, - aiškino investavimo žinovas.
Tam, kad atsirastų alternatyvūs fondai, kurie investuotų į meną, pašnekovo teigimu, turėtų susiklostyti palanki situacija rinkoje.
„Turi būti ekonomikos augimas, nedidelis nedarbas, žmonės turi gauti pakankamai pinigų tam, kad jie pradėtų ieškoti alternatyvų. Šiai dienai, jeigu situacija ir toliau blogės, visgi žmonės labiau kreips dėmesį į tokį turtą kaip auksas, nekilnojamasis turtas, į tai, kas yra labiau apčiuopiama“, - sakė „Synergy Finance“ portfelio valdytojas.
Menas, sritis, kur reikia investuoti širdimi
Nepaisant investicijų rinkų tendencijų, visur ir visada veikia ir sėkmės komponentas.
Tiems, kurie vis dėlto norėtų investuoti į meną, I. Nausėdaitė patarė vadovautis sava galva ir intuicija, tačiau siūlė atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.
„Mano nuomone, geriau yra pirkti jaunų menininkų darbus, nes jie dar nėra labai brangūs. Gera idėja prieš investuojant į meno kūrinį, pasikalbėti su pačiu menininku. Pokalbis gali padėti pamatyti, kiek menininkas yra atsidavęs savo darbui ir kokias karjeros svajones turi. Tuomet svarbus ir kūrinio originalumas. Tai turi būti kažkoks išskirtinis darbas, išsiskiriantis iš kitų, turintis savo braižą, iš kurio gali atpažinti ir patį menininką. Pavyzdžiui, Picaso ar Andy Warhol darbus gali atskirti iš tolo. Nemažiau svarbus ir kūrinio atpažįstamumas, jeigu menininko darbai yra eksponuojami studijose, galerijose, tai šį tą apie jį pasako. Prieš investuojant siūlau patikrinti ir menininkų darbų pardavimų istoriją. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir intuicijos. Pasaulyje bene žymiausias investuotojas Warenas Buffettas, netgi jis teigė, kad pirkdamas akcijas labiau pasikliauja intuicija nei statistikos skaičiukais. Žmonės, kurie daugiausiai investuoja į meną ir gali pasigirti didžiausia grąža, pasikliauja intuicija, tuo, kas jiems patiems labai patinka. Paskutinis ir bene svarbiausias patarimas – pirkti tuos kūrinius, kurių patys labai norite, nes juk galiausiai jūs patys turėsite su tais kūriniais ir gyventi“, - patarė ji.
Lietuvoje, anot pašnekovės, yra apie 10 stambių meno kolekcininkų – investuotojų, tačiau pastebima, kad susidomėjimas menu kaip investicija auga. Tiesa, kadangi Lietuvos meno rinka maža, čia sunku objektyviai pamatuoti, ar prašomos už meną kainos – tinkamos.
„Tiems, kurie nori investuoti į meną ir neturėti po to sunkumų, jei pasikeičia skonis, patarčiau geriau vykti į užsienį ir ten įsigyti meno darbų. Tai labiau apsimoka ir dėl kainų. Pavyzdžiui, Niujorke, impresionistų darbai dažnai kainuoja mažiau negu Lietuvoje ir jie turi kur kas daugiau galimybių būti viešai eksponuojami. Taip yra dėl to, kad čia, Lietuvoje, mes beveik neturime meno kūrinių rinkos. Darbų kainos yra nustatomos „iš oro“. Jeigu mano kolega už savo darbą prašo 10 tūkst., aš bandysiu parduoti už 12 tūkst., dar kitas gal už 14 tūkst. Noriu pasakyti, kad dažnai nėra racionalaus pagrindo, kuo remdamiesi menininkai nustato savo darbų kainas“, - buvo atvira „Meno klubo“ įkūrėja.
Nepaisant vienų ar kitų meno rinkoje slypinčių niuansų, meno kūriniai, pašnekovės teigimu, neabejotinai yra investicija. „Tačiau šioje srityje turi investuoti klausydamas širdies, tik tuomet gali tikėtis didžiausios grąžos. Tuomet, tai bus ne tik investicija, bet ir sielos džiaugsmas“, - apibendrindama sakė I. Nausėdaitė.
