menas

Beveik pusantro šimto eksponatų, kuriuos galima liesti ir išbandyti, bei moderniausias planetariumas Baltijos šalyse – tokiu išskirtiniu mokslo muziejumi nuo šiol gali pasigirti Kaunas. Šio muziejaus statyba ir įrengimas kainavo beveik 40 milijonų eurų. Lankytojams bilietai irgi bus nepigūs – suaugusiam atsieis apie 25 eurus, vaikui – kiek mažiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Visada smagu gauti žinutę, kad tavo kūrinys ar tu pats socialiniuose tinkluose esi pastebėtas. Nebūtinai tokia žinia dalijiesi, tačiau tavo vardas ir pavardė prie kūrinio yra tarsi simbolinis kapitalas“, – sako menininkas Robertas Narkus. Šio menininko darbai – performansai, fotografijos, vaizdo kūriniai, koliažai matomi ne tik įdomiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno erdvėse, bet ir pristatyti Venecijos bienalėje.

Naujasis meno kūrinys Prancūzijos bažnyčioje sukėlė tikrą kalbų sūkurį. Tulūzoje pristatyta katalikų kunigo Abbé Pierro statula su simbolišku „priedu“. Vis dėlto, menininko žinutė yra daugiau nei aiški – kūrinys yra protestas prieš seksualinį išnaudojimą, rašoma „Euronews“. „Silentium“ (lot. – „tyla“) yra naujausias prancūzų menininko Jameso Colominos darbas.

Iš Alytaus rajono kilusios Birutės Pilvelytės Šilauskienės tapytų paveikslų tiesiog neįmanoma nepastebėti! Ryškios spalvos, sužmoginti gyvūnai, daugybė paslėptų detalių akimirksniu įtraukia ir vilioja atrasti prasmes. Norinčių įsigyti paveikslą moteris visuomet paklausia, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą variantą, ir atsakymai labai nustebina. „Tuomet suprantu, kad kiekvienas mano kūriniuose atranda tai, ko pats tą akimirką ieško“, – teigia jaunoji kūrėja.

Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Bendra įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija organizuojama ketvirtą kartą, pranešė Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Renginyje bus įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

Kriptovaliutų antrepreneris Justinas Sunas penktadienį įvykdė pažadą, kurį davė po to, kai išleido 6,2 mln. dolerių meno kūriniui – prie sienos lipnia juostele priklijuotam bananui. Jis vaisių suvalgė. Viename prabrangiausių Honkongo viešbučių J. Sunas sušlamštė bananą stebimas kelių tuzinų žurnalistų ir influencerių, prieš tai pasakęs kalbą, kurioje išgyrė kūrinį kaip „ikonišką“, brėždamas paraleles tarp konceptualaus meno ir kriptovaliutų.

Prienų rajone, Balbieriškyje gyvenantis Danas Zymonas užsiima nepaprasta menine veikla. Jau šeštus metus iš eilės vyras iš gyvūnų kaukolių kuria tikrus šedevrus, kurie namams gali suteikti misticizmo ir paslaptingumo pojūtį. Nors kai kuriems per kūną galėtų perbėgti šiurpas išgirdus apie Dano veiklą –  gyvūnų kaukolių graviravimą – vyras atskleidė, kad jį žavi galimybė kažkam, kas buvo pasmerkta sunykimui ar utilizavimui, suteikti antrą gyvenimą.

Prestižiniuose aukcionuose – ypatingi eksponatai. Nuo su Marija Antuanete siejamų deimantų vėrinių iki modernaus meno šedevrų, pavyzdžiui, prie sienos priklijuoto banano, o tai pirkėjams galės atsieit net kelis milijonus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą „Sotheby's“ aukciono atstovai vadina vienu iškiliausių šio amžiaus konceptualaus meno kūrinių.

Vienoje iš populiariausių sostinės erdvių tarp ekstremalaus ir gatvės sporto mylėtojų – Baltojo tilto aikštyne – pradėta piešti freska olimpinei medalininkei breiko šokėjai Dominikai Banevič  (b-girl Nickai). Per artimiausias dvi savaites menininkas Kipras Petrulis prie gatvės šokiams skirtos aikštelės esančias tilto atramas papuoš sieniniu paveikslu, skirtu b girl-Nickos sėkmei ir jaunų sportininkų, šokėjų įkvėpimui, rašoma pranešime spaudai.

Vis populiarėjantis dirbtinis intelektas ir su juo susiję įrankiai sparčiai skinasi kelią daugelyje sričių. Dirbtinio intelekto (DI) pagalba nuotraukas kuriantis specialistas Rokas Rizgelis neslepia, kad daugelis dar nesupranta, kokios yra šios technologijos galimybės. Tiesa, pašnekovas teigia, kad dirbtinio intelekto kurtų nuotraukų poreikis ir paklausa – nemaža.

Daugelis iš mūsų nereikalingus laikraščius, dėžes ir kitas popierines atliekas išmeta į atliekų konteinerį. Visgi, menininkės Astos Baltijos Petrauskaitės-Nagel namuose jų šiukšliadėžėje niekuomet neaptiktumėte, nes moteris iš jų kuria nepaprasto grožio meno dirbinius. Pokalbio metu Asta papasakojo, kad ji savo kūryboje naudoja „Papier-mâché“ techniką, kurios metu popierių sumaišo su kitomis natūraliomis medžiagomis ir iš šios masės kuria dėmesio vertus dirbinius.

Jau kasmetiniu tapęs „Mes už šviesą 2024“ moliūgų-žibintų festivalis spalio 11–12 dienomis kviečia lankytojus atrasti vieną žaviausių Žemaitijos vietų – Švėkšnos miestelį. Kaip ir kasmet, festivalis suburia vietos bendruomenę ir miestelio svečius bendrai kūrybinei veiklai. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos bendruomenė jau ilgus metus yra pagrindinis festivalio variklis – jie ne tik skaptuoja šimtus moliūgų-žibintų, bet ir kuria išskirtines menines kompozicijas.

Spalio mėnesį Klaipėda pulsuoja kūrybine energija. Mieste vyksta daugybė renginių, kurie apima įvairias meno ir kultūros sritis – nuo tarptautinių meno trienalių iki specialiųjų parodų ir kūrybinių dirbtuvių. „Nenuspėjamos ateitys. Vanduo” – tai II-oji tarptautinė meno ir mokslo trienalė, skirta klimato kaitos poveikiui vandens telkiniams ir su tuo susijusioms mūsų ateities vizijoms.

Dar nenuslinkęs Vilniaus Gedimino kalno šlaitas taps meno drobe – prancūzų menininkas ant jo kurs didžiulę freską – joje vaizduojamos dvi susikibusios rankos. Vilniečiai ir miesto svečiai galės stebėti visą kūrybos procesą nuo pradžios iki galo. Kūrėjas piešiniui naudos savo sukurtus aplinkai draugiškus, natūralius dažus, todėl, pasak Nacionalinio muziejaus direktorės, Gedimino kalnui pakenkti neturėtų.

MO muziejus su Pompidou nacionaliniu meno centru per artimiausius kelerius metus planuoja surengti bendrą parodą Lietuvoje. Toks ketinimas įtvirtintas bendradarbiavimo sutartyje, kurią penktadienį Pompidou centre pasirašė jo prezidentas Laurentas Le Bonas ir MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. Kaip BNS sakė M. Ivanauskienė susitarime numatoma, kad bendradarbiaujant paroda bus kuriama MO muziejuje, joje kūriniai bus iš abiejų muziejų meno kolekcijų.

Į Lietuvą atgabenti paskutiniai netrukus atidaromos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ eksponatai, įkainoti didesne nei 10 mln. eurų verte. LNM skelbia, kad parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, ištaigingus Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius.

Airijoje gyvenanti 50 metų Vida Želvienė – itin kūrybinga ir išskirtiniu nagingumu pasižyminti moteris. Vietoje to, kad išmestų seną, namuose dulkėjusią mėsmalę, ji iš jos pasigamino... lempą! Vida papasakojo, kad jau nuo mažų dienų ji buvo linkusi į kūrybą ir eksperimentus. Taip pat jai visuomet būdavo svarbu panaudoti senus daiktus antrą sykį ir įžiebti jiems gyvybės. „Aš esu iš tų žmonių, kurie išplauna maišelius ir juos panaudoja antrą sykį“, – juokavo pašnekovė.

Vilniuje išdaužti du Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejaus langai, ketvirtadienį BNS patvirtino sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja. „Trečiadienį 10 valandą 5 minutės ryte buvo pranešta apie tai, kad muziejaus direktorė atėjusi į darbą pastebėjo, kad po nakties yra išdaužti du langai“, – teigė ji.  Dėl šio įvykio pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Lietuvoje sudarytas kultūros vertybių sąrašas ir parengtas jų apsaugos planas karo atveju, jį planuojama išbandyti jau šį mėnesį.  Trečiadienį šis planas aptartas per uždarą Seimo Kultūros komiteto posėdį. „Planas yra, planas buvo pristatytas, jis sulaukė pritarimo.

Rugsėjo 2 dieną Vilniaus Antakalnio progimnazija iškilmingai atidarys sieninės tapybos kūrinio tęsinį. 2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną mokyklos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.

Dažniausiai į pajūrį atvykusius poilsiautojus galima išvysti besideginančius pliaže arba besimaudančius jūroje. Visgi, kai kurie atostogautojai paplūdymyje atskleidžia savo meninius gabumus ir parodo, kokį grožį galima sulipdyti iš smėlio. Vieną iš tokių meninių projektų buvo galima išvysti vakar Antrosios Melnragės paplūdimyje. Netoli Klaipėdos esančiame pliaže poilsiautojas pademonstravo, kokį grožį galima sukurti iš smėlio.

Grafikė Evelina Paukštytė jau trejus metus kartu su šeima gyvena naujos statybos name Vilniaus mieste. Užsukus į svečius daugelis gali suglumti, mat pirmasis namo aukštas labiau primena meno galeriją nei namus – ant baltų sienų kabo paveikslai, o pilkšvos grindys primena parodų metu minamus takus. „Mano namai yra skirti menui“, – pokalbio metu akcentavo Evelina. Vos įėjus pro menininkės namų duris galima pamatyti unikalų ir dar niekur kitur nematytą interjerą.

Sveiki, esu Klaudija Mackevičiūtė. Esu iš Panevėžio, man 22 metai. Jau kelerius metus praktikuoju fotografijos meną. Gyvenime išmaišiau įvairiausių spalvų menus, sporto šakas, turiu ne vieną pomėgį, bet daugiausiai dėmesio skiriu fotografijai. Esu pristačiusi jau penkias personalines fotografijų parodas savo gimtajame mieste.

Sostinės gyventojai vėl puolė į diskusijas, kiek reikėtų investuoti į miesto įvaizdį, kai Vilniaus Vingio parke miesto valdžia pastatė didžiulį „Grybą“ – pavėsinę už 67 tūkstančius eurų. Menotyrininkų puikiai vertinamas kūrinys atlieka ne tik estetinę funkciją, jis tapo ir žmonių susibūrimų vieta.

Puerto Riko sostinėje San Chuane netrukus prasidės lemiami mūšiai dėl bilieto į olimpines žaidynes. O pats miestas, kuriame kovoja ir Lietuvos rinktinė, nenustoja stebinti savo spalvingumu. Tą jau buvo galima pamatyti senamiestyje ir kitose miesto vietose. O dar labiau tuo galima įsitikinti šiek tiek pasivaiksčiojus garsiojoje „A Street of Canturce“ gatvėje, kur akys raibsta nuo fantastiškai gražių ir spalvingų piešinių ant pastatų.

Nuo birželio 13-os iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val., Palangos orkestras kviečia prasmingai valandai su pučiamųjų muzika gražiausio Lietuvos parko rotondoje: 33 muzikinių istorijų pripildyti vakarai, 3 skirtingos programos, kuriose kiekvienas ras atgaivą nuo kasdienybės.

Nuolat visuomenei ir politikams priminti kultūros svarbą. Kultūra jungia praeitį, ateitį ir dabartį, skatina bendruomenių veiklą, pritraukia talentus, kuria vietos įvaizdį, gydo įsisenėjusias stigmas, jungia skirtingas disciplinas, skatina verslą. Ten, kur yra kultūros, gera vieta gyventi. Tokios ir panašios mintys skambėjo devintajame Nacionaliniame kultūros forume, kuris šiais metais buvo skirtas kultūros verslumui.

Naujose patalpose Kauno senamiestyje įsikūrusi „Gulbės galerija“ savo atidarymą pažymėjo itin iškilmingai – meno gerbėjai  buvo pakviesti į dvigubą parodą. Joje – dainininkės Arinos kurti papuošalai ir Vytauto Čeplinsko tapyba. Abu autorius sieja ne tik aistra menui bei muzikai, bet ir asmeniniai santykiai – buvę mylimieji turi bendrą sūnų.

Daugelis kauniečių gerai žino miesto centre, K. Donelaičio gatvėje, nuo 1990 m. veikiantį legendinį barą romantišku pavadinimu „Mažasis Paryžius“. Tačiau mane domino ne bohemiško baro istorija (ji išties marga) o jo savininko Beno Fainšteino (77 m.) kūryba iš to ką daugelis išmeta į šiukšlių dėžę. Apie tai niekas nerašė Žinojau, kad Benas dirba porinėmis dienomis pasikeisdamas su žmona Zita. Kaip ir tikėjausi jį išvydau savo darbo vietoje, sėdintį už baro bei bendraujantį su dviem vyriškiais.

„Drag“ karalienė Luka Mokka (30 m.) į savo gyvenimo puslapius sutalpino tiek patirčių, kiek užtektų patirti bene keliems žmonėms. Tai – ir gyvenimas su šeima Pietų Prancūzijoje, paauglystėje atskirai nuo tėvų – Anglijoje, kiek vėliau – Ukrainoje. Karo metu Luka gamino maistą karininkams, našlaičiams ir kitiems žmonėms, tokiu būdu padėdama alinamai Ukrainai ir jos gyventojams.

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli nuo Bienalės sodų (it. Giardini di Biennale) įsikūrusios italų kalbos ir kultūros organizacijos „Società Dante Alighieri“ erdvėse. Filmo „Requiem“ instaliacija buvo pristatoma šiuolaikinio meno žurnalo „CURA.“, kuruojama dueto „Francesco Urbano Ragazzi“, remiama Jono Meko fondo (angl.

Šią savaitę antram sezonui sugrįžta didelio susidomėjimo sulaukusi Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Spąstai su centriniu šildymu“. Atnaujinta ir papildyta paroda, kurią praėjusiais metais Buvusioje areštinėje aplankė beveik 10 tūkst. lankytojų, pasakoja apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje 1965–1993 metais: kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, mąstyti, bendrauti, užsiimti įvairiopa gyvenimo formų kūryba, nepaisant buitį ir būtį kausčiusio sąstingio.

Pensininkas Toronte savo namą, sodą ir garažą pavertė tikru meno kūriniu. Vyras kiekvieną dieną tūkstančiais smulkių detalių dekoruoja interjerą. Tam naudoja varžtus, monetas ir net kaimynystėje gyvenančių vaikų žaislus. Pomėgis padeda pensininkui pamiršti kasdienį skausmą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  79 metų Toronto gyventojas jau daugelį metų savo namus verčia meno objektu.

Į vieną Londono gatvę pasigrožėti nauju grafičiu pirmadienį plūstelėjo minios žmonių, dar prieš tai, kai slaptasis gatvės menininkas Banksy patvirtino, kad tai jo darbas. Finsberio parko rajone esantis meno kūrinys dengia keturių aukštų pastato sieną ir vaizduoja mažą žmogaus figūrėlę, laikančią slėgio žarną šalia didelio vyšnios medžio. Ant sienos užpurkšta žalių dažų, atkartojančių medžio, kuris yra smarkiai apkarpytas, lapiją.

Kaune ruošiamasi eksponuoti išskirtinį kūrinį – 6 metrų skersmens instaliaciją, vaizduojančią Žemės planetą. Pasaulyje žinomo menininko Luke’o Jerram’o „Gaia“ pirmą kartą į Lietuvą atkeliauja kovo 20-ąją, minint Tarptautinę laimės dieną.

Vienas amerikiečių menininkas sugalvojo kiek neįprastą LEGO kaladėlių panaudojimo būdą. Jau 20 metų jis dieną iš dienos iš mažų detalių dėlioja didelius meno kūrinius. Edvardo Munko „Klyksmas“, Da Vinčio „Mona Liza“ ir daugelis kitų pasaulio meno šedevrų iš LEGO dabar stebina lankytojus neįprastu formatu. Mikelandželo „Dovydas“, Van Gogo „Žvaigždėta naktis“ ir da Vinčio „Mona Liza“ – visame pasaulyje žinomi kūriniai nušvito naujomis spalvomis.

Išskirtinis boksininkas Andre Bambamilo (29 m.) nuo vaikystės širdyje nešiojosi didelę meilę menui. Paprastai tariant, jis jau vien dėl šio fakto laužo nuo seno nusistovėjusius stereotipus apie nuolat į konfliktus įsiveliančius nemandagius boksininkus, tačiau yra dar vienas dalykas – fotografija.

Vasario 8-osios vakarą iš Kauno kilusi aktorė ir menininkė Giedrė Mockeliūnaitė (36 m.) pristatė pirmąją tapybos parodą „Kind of Blue“. Tapyba Giedrės gyvenime atsirado ne taip seniai – prieš 6 metus, grįžus iš Jungtinės Amerikos Valstijų. „Pradėjau tapyti grįžusi iš Niujorko, kur studijavau aktorinį dramos mokykloje.

Vilniaus striptizo klubuose, pasirodo, galima rasti ir tikrų meno šedevrų arba, kitaip tariant, „Tris mūzas“ – taip vadinasi po dviejų dešimtmečių nežinomybės atrastas dailininko Kazio Morkūno luitinio stiklo vitražas „Trys mūzos“ – jis puošė striptizo klubo sieną šalia sūkurinės vonios, kurioje striptizo šokėjos pildo klientų fantazijas. Viename iš nedaugelio striptizo klubų Vilniaus senamiestyje rastas įspūdingas šedevras.

Klaipėdos kultūros atstovai susipyko su naująja miesto valdžia. Ši ėmėsi įvairių pokyčių, mat esą pinigai šiai sričiai iki šiol būdavo skiriami pagal užkulisinius susitarimus. Kultūrininkai pasibaisėjo, nes nuo šiol kokie spektakliai ar festivaliai gaus pinigų, spręs kone pats naujasis meras. Kultūros atstovai net kultūros ministrą Simoną Kairį į Klaipėdą pasikvietė jų išklausyti, o šis situacija pasibaisėjo.

Dzūkė Giedrė  Pigagienė nuo vaikystės užsiima šiaudinių sodų rišimu. Moteris nuostabiais darbais puošia ne tik savo ir artimųjų namus. Besisukančius, atskleidžiančius erdvėje esančią teigiamą energiją šiaudinius sodus ji sukuria ir savo draugams, pažįstamiems bei visiems, kurie nori tokiomis grožybėmis papuošti savo namus. Jau surengta ne viena moters darbų paroda, o šio meno paslapčių tenka pamokyti ir moksleivius, ir suaugusius.

Tyli, rami, būti rampų šviesoje ir kalbėti garsiau už kitus niekada nesiveržianti Irma Gadeikienė visai neseniai be žado paliko daugelį, o kolegos Akademijos kultūros centro erdvių švarą puoselėjančią moterį netgi titulavo kontrastiškiausiu komandos žmogumi. Šios kraštietės akys – tarsi mikroskopas, į smulkiausias detales sutelkti dėmesį dievinanti kūrybinga kruopštukė pristatė rankų darbo lėlių parodą. Akademijos kultūros centro mažosios salės palanges nutūpę Irmos angelai užburia.

Sausio 6 dieną Kaune atidengta skulptūra „Taškas“, skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad šis meno kūrinys bus vertingas priminimas visuomenei apie lietuvių kalbos unikalumą ir tautinio identiteto išsaugojimą. „Mažas taškelis, esantis ant „ė“ raidės yra stipri lietuvių tautos savasties dalis. Dažnai technologijos prisideda prie nuolatinio skubėjimo, o tai daro įtaką ir daugelio rašysenai.

Kitų metų meno sričių projektams Lietuvos kultūros taryba (LKT) penktadienį pranešė skyrusi beveik 4,2 mln. eurų. Anot jos, finansavimas skirtas 332 projektams, juos pateikė 209 organizacijos.  „Šį kartą Lietuvos kultūros taryba žengė ne vieną papildomą žingsnį, tobulindama vertinimo procesą ir suteikdama kuo daugiau apžvalginės informacijos, kuri padėjo priimti sprendimus.

Vienas pakaunės gyventojas savame kieme sukūrė ledo skulptūrų parką. Iš ledo kubų pagamintos ir ryškiaspalvėmis švieselėmis apšviestos skulptūros traukia akį. Vyras viliasi, kad žiema padovanos dar ir sniego, tad ledo kūrinius pakeis darbai iš sniego. Vytis savame kieme pakaunėje, Akademijoje priima lankytojus, o bilietas labai simbolinis – parama Ukrainai per „Blue/Yellow“ organizaciją.

Antradienio vakarą besidomintys šių dienų lietuviška mada, rinkosi į netradicinės mados prekės ženklo parodos pristatymą Vilniaus senamiestyje, prie pat Rotušės aikštės. Į jį savo bičiulius ir kūrybos gerbėjus pakvietė „LueL“ kūrėja Sandra Mockutė-Cicėnė, kurios kūryboje inkorporuojami vertybiniai kodai atspindintys meilę gimtajai šaliai ir jos kuriamam šiuolaikiniam tapatumui, sąmoningos ir tvarios mados sampratą bei šiuolaikinės mados pulsą.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose gavusi fotomenininkė Violeta Bubelytė nesutinka, kad nuogą kūną reikėtų laikyti drąsa. „Autoironija – sutinku. Drąsa? Niekaip nesuprantu to reiškinio, kas yra drąsa kūryboje. Drąsa gali būti eiti per sulūžusį tiltą, o kūryboje, gal būsiu nepopuliari – ką nori, tą ir darai, jei turi sugebėjimą ir norą“, – pirmadienį BNS sakė menininkė.

Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė teigia, kad džiaugsmą sustiprino, jog premija skirta prieš Kalėdas ir Vilniui minint 700 metų jubiliejų. „Labai smagu prieš Kalėdas pajusti kolegų dėmesį, tikrai graži prieššventinė dovana. (...) Smagu, jog Vilniaus parodos kontekste minint Vilniaus 700-ąjį gimtadienį tokie sutapimai“, – pirmadienį BNS sakė G. Jankevičiūtė.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė sako besidžiaugianti, jog šio svarbaus kūrybos įvertinimo sulaukė dar būdama gyva. „Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.