menas

Paslaptingasis britų menininkas Banksy veikiausiai paliko savo atspaudą ant vienos trupančios sienos Venecijoje ir net tvirtina pardavinėjęs meno kūrinius šio kanalais garsėjančio Italijos miesto centre. Menininko stiliumi sukurtas pagalbos signalą siunčiančio migrantų vaiko atvaizdas atsirado ant trupančios sienos šalia vieno iš Venecijos kanalų. Kaip paprastai, menininkas nepasirašė po šiuo kūriniu, tačiau jo gerbėjai internete neabejoja jo autoryste.

Panevėžyje rengiamas piketas prieš savivaldybės planus nugriauti dabartinį kino teatrą „Garsas“ bei jo vietoje pastatyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Statinių projektavimo įmonę turintis verslininkas, projektuotojas Raimundas Pilkauskas BNS sakė, kad pikete prie savivaldybės kitą savaitę dalyvaus apie dešimt žmonių. „Man teko dalyvauti pirmame kino filme, tuomet tai buvo spalvotas „Gulbių ežeras“ – tėvai davė dešimt kapeikų, aš ėjau žiūrėti.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai išgarsėjęs Naglis Bierancas šiuo metu džiaugiasi 190 tūkst. sekėjų armija. Vyras vis dažniau savo gerbėjams parodo asmeninio gyvenimo akimirkų, kuriose netrūksta triukšmingų vakarėlių ar drąsių poelgių. Būtent visai neseniai jis su savo sekėjais pasidalijo nauju piešiniu, kuris papuošė jo kūną. Prieš mėnesį blauzdą mylimiausio vaikystės personažo – peliuko Mikio – atvaizdu papuošęs Naglis dabar ryžosi kitai tatuiruotei.

Lietuvoje iš tiesų yra begalės vaikų, kurie yra tikrai talentingi ir kūrybingi. Jų kurti darbai žavi aplinkinius, o netrukus juos pastebi ir tų sričių profesionalai. Viena tokių talentingų lietuvaičių yra Evelina (14). Mergaitė kuria neįtikėtinai gražius paveikslus ir kas žino, galbūt ji ateityje taps visame pasaulyje garsia dailininke. Evelina su savo šeima šiuo metu gyvena Anglijoje. Tačiau mergaitė yra kilusi iš Kelmės.

Dešimties metų lektoriavimo praktika universitete, Vyriausybės kanceliarijos Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus vedėjo pareigos, atrodytų, puikūs gyvenimo etapas, kuriame norėtumėme ir likti, tačiau Tomui Razauskui tai buvo tik laikina stotelė.

32 metų Adamas Curlykale‘as atrodo ir baugiai, ir nuostabiai. Keistos išvaizdos vyras iš Kaliningrado pritraukia visų žvilgsnius dėl savo juodos odos ir baltų ūsų. Jis yra vienas labiausiai tatuiruotų žmonių visame pasaulyje, piešiniais išmarginęs daugiau, nei 90 procentų savo kūno. Net jo pažastys, pėdos, ausys bei akių obuoliai ištatuiruoti juodai. Neseniai paaiškėjo, kad Meksikoje vyrui buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu jam buvo pašalinti lytiniai organai.

Neseniai paviešinti dar niekur nematyti legendinio atlikėjo Michaelo Jacksono piešiniai, tarp kurių – ir jo paties autoportretas. Beveik prieš 10 metų miręs dainininkas ir šokėjas juos nupiešė 80-aisiais. Akivaizdu, kad atlikėjas turėjo tikrą menininko gyslelę. Jis kūrė kostiumus, dainas, scenarijus, tačiau ilgą laiką niekas nežinojo, kad jis puikiai valdo ir dailininko įrankius.

Vienas garsaus grafitininko Banksy paveikslas susinaikino praėjus kelioms akimirkoms po to, kai jis penktadienį vakare buvo parduotas "Sotheby's" aukcione už 1,04 mln. svarų (1,4 mln. JAV dolerių arba 1,18 mln. eurų). Atrodo, kad šį pokštą gudriai surežisavo pats slapusis gatvės meno kūrėjas. Aerozoliniais dažais ant drobės nupieštas paveikslas „Mergaitė su balionu“ (Girl With Balloon) buvo parduotas už rekordinę kainą, kada nors sumokėtą už Banksy kūrinį.

Paskutinė vasaros diena sostinėje tapo ypatinga – šiandien duris atvėrė Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“. Naujasis centras pritraukė daugybę žinomų Lietuvos meno, verslo, politikos, kultūros ir pramogų atstovų. Tarp jų – ir Juozas Statkevičius, Dalia Ibelhauptaitė, Agnė Grigaliūnienė, Rūta Mikelkevičiūtė bei daugelis kitų. „Tartle“ centre visuomenei taps prieinama kolekcija, kurią šiuo metu sudaro per 7 tūkst.

Atėjus vasarai vis daugiau žmonių renkasi kūną atidengiančius drabužius, kurie išduoda ne tik figūros linkius, bet ir kai ką daugiau. Ar pastebėjote, kiek jūsų pažįstamų yra pasipuošę tatuiruotėmis? Jų būna pačių įvairiausių, tačiau kai kurie tatuiruočių meistrai ant žmogaus kūno sugeba sukurti neįtikėtinus stebuklus. Iš Kijevo kilusi meistrė Rita specializuojasi piešdama augalus primenančias tatuiruotes, o jos darbai nori nenori priverčia žavėtis.

Savo kūną papuošti tatuiruote ryžtasi vis daugiau žmonių. Kuo toliau, tuo labiau prasiveria galimybės tatuiruotiems žmonėms įsidarbinti svajonių darbuose, mat ilgą laiką piešiniai ant kūno buvo laikomi neatsakingumo ir ne brandos ženklu. Tatuiruotės tapo ne tik mada, bet ir asmenybės išraiška. Vieniems užtenka mažų piešinukų toje kūno vietoje, kurią lengvai galima paslėpti po drabužiais, o kiti išdrįsta išsimarginti net veidą.

Socialinį tinklą „Instagram“ pamažu užkariauja keistuolė Victoria Weidmann. Jauna mergina neslepia, kad jai patinka sadizmas. Apie tai ji pranešė savo profilyje. Victoria mėgaujasi skausmu. Galbūt todėl jos visas kūnas, net ir veidas yra nusėti tatuiruotėmis. Jos kaktą puošią tiara, o skruostus ir smarka – kryžiai. Viena merginos ranka išmarginta gyvūnų kailių raštais, o kita nuspalvinta visiškai juodai. Visgi tai – gana paprastos tatuiruotės, palyginus su kitais Victorios kūno piešiniais.

Pasaulyje egzistuoja daug keistų, šiurpą keliančių vietų ar daiktų. Apie lėles, kuriose neva įsikūnijusios mirusiųjų dvasios, net kuriami filmai. Visgi besidomintys keistais reiškiniais turėtų žinoti ir ypatingą paveikslą, į kurį vien pasižiūrėjus pasidaro nejauku. 1972 metais nupieštas Billo Stonehamo kūrinys 2000 metais buvo bandytas parduoti internetinėje „eBay“ parduotuvėje. Jo šeimininkai stengėsi kuo greičiau atsikratyti paveikslo, mat jiems atrodė, kad jis yra apsėstas.

Optinės iliuzijos parodo mums, kaip lengva manipuliuoti realybe. Smegenys, užuot perdavusios akimis matomą informaciją, kaip tai padarytų kamera, bando suprasti, ką gi iš tiesų mes matome. Kai matoma informacija atrodo dvejopa, smegenys paprasčiausiai spėja, rašo portalas iflscience.com. Žemiau pavaizduotos trys optinės iliuzijos parodo, kaip keistai gali veikti smegenys.

Vienas pigiausių ir paprasčiausių būdų paslėpti savo trūkumus ar išryškinti privalumus – makiažas. Norėdamos atrodyti dar gražesnės, moterys taip išryškina savo bruožus, o kosmetika tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Kuo toliau, tuo dažniau vizažo menu užsiimančios moterys savo darbus rodo ir socialiniuose tinkluose. Savo kuriamais šedevrais pasaulyje gerai žinoma makiažo ekspertė Goar Avetisyan gali bet kurią moterį paversti tikra vakaro karaliene. Vizažistės darbų galerija – itin plati.

Prieš daugiau nei dešimtmetį daugelis lietuvių per televizorių ekranus su azartu stebėjo legendinį realybės šou „Dešimtmečio baras“. Tą kartą nugalėtoja tapo žavi jauna mergina Skaistė Butytė.  Nurimus nugalėtojos dėmesiui, moteris iš viešumos pasitraukė. Per šį dešimtmetį ji pasikeitė kardinaliai: iš šelmiškos merginos virto elegancija spinduliuojančia moterimi, ištekėjo už verslininko V. Semeniko ir atsidavė senai pamėgtai veiklai – tapybai.

 Trečiadienį Kaune vykstančiame iškilmingame Vyriausybės posėdyje dvylikai laureatų nuspęsta paskirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Komisija už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus Vyriausybės kultūros ir meno premijas skyrė muzikantų duetui „Armonas-Uss Duo“ – Irenai Uss-Armonienei ir Rimantui Armonui, architektui Gintarui Balčyčiui, grafikei Sigutei Chlebinskaitei, teatrologei Audronei Girdzijauskaitei, tekstilininkei Linai Jonikei, kino kritikei Izo...

Viena menininkė iš Marijampolės nusprendė pagyvinti miesto daugiabučius. Nors ir renovuoti, merginai jie atrodo pernelyg niūrūs ir negyvi. Tad sutarė su vieno daugiabučio bendrija, suderino su savivaldybe ir štai jau vienas daugiabutis puikuojasi kūriniu – per visą penkiaaukščio sieną menininkė ištapė gyvybės medį. Rezultatas pranoko lūkesčius – ištapytu daugiabučiu džiaugiasi ne tik čia gyvenantys – su pavydu žiūri kaimynai, susižavėjimo neslepia ir praeiviai.

Viena menininkė iš Marijampolės nusprendė pagyvinti miesto daugiabučius. Nors ir renovuoti, merginai jie atrodo pernelyg niūrūs ir negyvi. Tad sutarė su vieno daugiabučio bendrija, suderino su savivaldybe ir štai jau vienas daugiabutis puikuojasi kūriniu – per visą penkiaaukščio sieną menininkė ištapė gyvybės medį. Rezultatas pranoko lūkesčius – ištapytu daugiabučiu džiaugiasi ne tik čia gyvenantys – su pavydu žiūri kaimynai, susižavėjimo neslepia ir praeiviai.

Kitais metais minint valstybės šimtmečio progą, Kaune rengiamasi meniškai apšviesti per dvi dešimtis centre esančių traukos objektų. Kauno savivaldybė paskelbė konkursą, kurio laimėtojas turės organizuoti Šimtmečio šviesų festivalį – kasmet vykstantį renginį, kurio metu įvairūs mieste esantys objektai nušvinta įvairiomis ryškiomis spalvomis. Kitais metais šis renginys numatytas nuo vasario iki pat metų pabaigos, jo metu mieste ruošiamasi apšviesti 23 miesto simbolius, ar istorinius pastatus.

Gintarė Ramutytė, kurią visi nuo mažens vadino Ginte, šiandien yra plačiai pramogų versle žinoma vizažistė. Tiesa, tik tuo mergina neapsiriboja, kaip pati sako – ji visada juto esanti menininkė. Dėl šio savo polėkio ji piešia ne tik ant žmogaus veido, bet ir ant drobės ar drabužių. Kaune gimusi, tačiau šiuo metu Garliavoje gyvenanti 27-erių metų mergina vaikystėje svajojo būti dainininke.

Grafiti – tai įvairūs piešiniai, kurie piešiami gatvės menininkų ant sienų ir pastatų, dažniausiai nelegaliu būdu. Vieni grafičius priskiria tam tikrai meno rūšiai, kiti – tai laiko vandalizmu. Žinoma, turbūt teko girdėti apie vieną žymiausių visame pasaulyje grafičių meistrą Banksy, kuris išgarsėjo visame pasaulyje savo išskirtiniais piešiniais, kurie kūrė aliuziją į karą, politiką, kitokį požiūrį į meną.

Tatuiruotės šiais laikais tampa gyvenimo būdo atspindžiu. Seniau tai simbolizavo tam tikras tradicijas, tautinius ar genčių motyvus, dabar visa tai tampa mada. Žmonės darosi tatuiruotes dėl grožio, dėl noro kažką įamžinti sau ir kitiems, nebyliai pasakyti savo požiūrį, stilių ar nusistatymus. O kartais tatuiruotės nereiškia visiškai nieko. Pastaruoju metu išpopuliarėjo viena tatuiruočių rūšis, kuri daugeliui kelia šypseną.

Turbūt pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, kuris nenorėtų būti mėgstamas ir mylimas. Deja, kad ir kaip labai kartais stengiamės, nežinome, jog kai kurie mūsų veiksmai tiesiog atstumia žmones. Psichologiją Prinstono universitete dėstantis Alexander Todorov atliko tyrimą, kurio pagrindinė mintis ta, jog gerą pirmąjį įspūdį sukurti padeda keli dalykai, kurie tiesiogiai priklauso nuo paties žmogaus. Anot jo, net neįsivaizduojame kaip greitai žmonės vieni apie kitus susidaro pirmąjį įspūdį.

Jūsų mėgstamos kavos puodelis ir galimybė pasigrožėti garsiausiais pasaulio paveikslais, tačiau ne kabančiais kokioje nors galerijoje, o išpieštais ant kavos putų. Tokius žaibiškai populiarėjančius, įspūdingus meno kūrinius daro vienas baristas Pietų Korėjoje. 26-erių Lee savo įkurtoje kavinėje jums patieks ne bet kokios kavos, o iš jos padarytą tikrą meno kūrinį.

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) prašo sukurti valstybinį atlyginimo mechanizmą už kūrybos eksponavimą muziejų, galerijų, kitų viešų erdvių parodose. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, sąjungos nariai, prašydami įvesti bent simbolinį atlyginimą, suvažiavime nusprendė kreiptis į šalies valdžios atstovus. LDS pirmininkė Edita Utarienė sako, kad atlyginimai nemokami net tiems dailininkams kurių darbai eksponuojami mokestį iš lankytojų renkančiose galerijose.

 Atrodo, kad pakaitinės mamos šiluma viščiukams tinka. Ir jie išties ritasi iš prancūzų menininko Abrahamo Poinchevalio perimų kiaušinių. 44-verių performansų mėgėjas į narvą Paryžiaus šiuolaikinio meno galerijoje užsidarė kovo 29 dieną. Praėjus trims savaitėms – įsikūnijimas į vištą atnešė vaisių. Pirmasis viščiukas čia pasaulį išvydo vėlų antradienį, kai muziejus jau buvo uždarytas lankytojams. Dabar po prancūzo pasturgaliu jau cypsi keli geltoni pūkuočiai.

Australė Jazmina Daniel sugebėjo pranokti pačią paauglių dievaitę Kylie Jenner. Dėl akimirksniu pasikeitusios išvaizdos, o ypač dėl paputlėjusių lūpų žaibiškai visame pasaulyje išpopuliarėjusi K. Jenner gali pradėti ieškoti naujų būdų pavergti visuomenę. J. Daniel lūpų dažymo menas tapo tikru interneto hitu. 25-erių mergina lūpas spalvina įvairiausiais ornamentais, vaizdais iš animacinių filmų. Dėl savo neribotos fantazijos ji tapo tikra interneto sensacija.

Patriotine ir laisvės dvasia alsuojančio filmo „Emilija iš Laisvės Alėjos“ režisierius Donatas Ulvydas sako, kad apie menininkus jis mano kitaip nei daugelis. Jau studijų metais jis priešinosi tvirtinantiems, kad menininkas turi būti cholerikas ir nuolat alkanas. Donatas Ulvydas sako esantis ramus ir visai nenorintis eiti ir draskytis. Apie savo pasaulį menininkas papasakojo tv3.lt laidoje „Ieškom laimės“. „Aš klausau tik melancholiškos muzikos, man labiau patinka rami.

Pirmą kartą operos pastatymas laimėjo „Auksinį scenos kryžių“ - už „Don Karlo“ režisūrą geriausiu praėjusių metų režisieriumi pripažintas Gunteris Krameris (Giunteris Kremeris), o geriausiais praėjusių metų aktoriais tapo Darius Meškauskas ir Jevgenija Gladij. Tai paskelbta pirmadienį Klaipėdos dramos teatre vykusioje „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje.

Trumpam į šalį sugrįžusi žiema ypač nudžiugino pakruojiškius. Ten, dvare susirinkęs visas būrys žinomų menininkų kuria meną... iš ledo. Kad menininkai galėtų kurti ledo skulptūras, festivalio rengėjai vilkikais atgabeno net keliasdešimt tonų ledo luitų. Apsnigtame seno dvaro parke prie ledo luito palinkęs paprastai hiperrealistines skulptūras kuriantis menininkas Vidas Simanavičius trauką ledui jaučia jau dešimtmetį.

Teptukų potepiai paveiksluose gali padėti anksti diagnozuoti neurodegenaracines ligas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai, ištyrę tokių garsių šiomis ligomis sirgusių menininkų kaip Salvadoras Dali ar Willemas de Kooningas darbus. Jų tyrimo išvados paremtos 2092 darbų analize. Tarp jų buvo dviejų Parkinsono liga sirgusių pasaulinio garso menininkų S.Dali ir Norvalo Morrisseau (Norvalio Morisjė), bei dviejų dailininkų , W.de Kooningo bei Jameso Brookso, kurie kentėjo nuo Alzheimerio, paveikslai.

Panevėžys oficialiai skelbia kalėdinio laikotarpio pradžią. „Smagu, kad šiemet Jūsų dar daugiau nei pernai matau čia, atėjusių įžiebti miesto eglės ir pradėti šventinį maratoną Panevėžyje. Pernai linkėjau, kad mūsų mieste stiprėtų bendruomeniškumas. Žinote, kalėdiniai palinkėjimai pildosi su kaupu. Šiemet ši nuostabi kalėdinė eglė yra Panevėžio verslininkų dovana mums visiems.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika pretendentų svarbiausiai šalies kultūros premijai gauti. Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą pateko režisierius Gytis Lukšas, vertėjas Vladas Petrauskas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, fotomenin...

Kraujuojanti akis, šakute pradurtas liežuvis ar nušalusi nosis. Tokie košmarus keliantys vaizdai gąsdina socialinių tinklų vartotojai. Visgi nuraminame jus – tai tėra labai talentingos merginos kūriniai. Septyniolikmetė Tiffany Baze staigiai išpopuliarėjo, nes jos kuriami efektai sulaukė didžiulio susidomėjimo. Svarbiausia, mergina tokius įgūdžius įgijo tiesiog namie. „Turiu labai lakią vaizduotę“, - juokiasi Kalifornijoje gyvenanti Tiffany.

Kolumbijos sostinėje tūkstančiai vyrų ir moterų susirinko į pagrindinę Bolivaro aikštę ir išsirengė nuogai. Tiesa, žmonės aikštėje apsinuogino ne ketindami surengti ten kokią orgiją ar protestuodami prieš valdžią – viskas buvo padaryta dėl meno. Nuotraukos šiemet bus demonstruojamos Bogotos moderniojo meno muziejuje. O kiekvienas projekte dalyvavęs nuogalius gaus riboto formato nuotrauką ir, žinoma, prisiminimą visam gyvenimui.

Šių metų parodoje „Menas namams“ lankytojai pasijus tarsi tarptautinėje meno galerijoje. Balandžio 12 – 30 d. vyksiančioje parodoje „Domus galerijoje“ po vienu stogu darbus eksponuos beveik šimtas menininkų, kurių kūryba pripažinta tarptautiniu mastu ir džiugina žiūrovus nuo Holivudo iki Tokijo. „Tokios turtingos parodos dar neturėjome. Joje savo darbus pristatys mūsų tautiečiai, išgarsėję Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Izraelyje ir kituose pasaulio kampeliuose.

Ryškios lūpos laikomos viena iš sėkmingo moteriško stiliaus detalių, tačiau liksite nustebę, kuomet išvysite, ką išdarinėja ši makiažo specialistė. Kanadietė Andrea Reed makiažo pagalba sukuria tikrus meno kūrinius ant lūpų. Ryškių spalvų, skirtingo dizaino ir net formų grafiniai piešiniai pakerėjo tūkstančius socialinio tinklo „Instagram“ naudotojų. Paskyrą „Girlgreybeauty“ seka 130 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.

Subtili aplinka, emocijas paliečianti muzika ir... netikėtas išbandymas – į naujos meno erdvės „Antarctika“, įsikūrusios Vilniaus Senamiestyje, atidarymą susirinkusiems kviestiniams svečiams teko patobulinti jau turimus piešimo įgūdžius ar atrasti naujus dailės terapijos privalumus popieriaus lape perteikiant aktą. Kokiomis priemonėmis mėginti atspindėti pozuotoją piešiantieji galėjo pasirinkti patys. Jie kūrė naudodami anglį, pieštukus, kreideles, grafitą.

Kinijos menininkas Liu Bolinas turi nuostabų talentą. Jis gali įsilieti į bet kokią pasirinktą aplinką ar tapti jos objektu taip, kad žmogaus akis sunkiai jį gali aptikti. Menininkas daugelio yra vadinamas „Žmogumi chameleonu“. Jis tapo taip, kad sunku iš pirmo žvilgsnio pastebėti, kad fotografijoje yra žmogus. Jis savo kūrybą mato kaip politinio protesto rūšį ir būdą, kaip pasislėpti nuo valdžios.

19-metis menininkas iš Indijos stebina neeiliniais sugebėjimais. Perpratęs hiperrealizmo techniką, jis kuria piešinius, kuriuose daiktai atrodo net tikroviškesni nei nuotraukose. Nuo gerai išskalauto žėrinčio puodelio iki iškepusio kiaušinio – viskas sugula į paprastą popieriaus lapą, kuomet rankas prikiša Sushant Sushil Rane. Nors kol kas talentingas menininkas savo kūrybą demonstruoja tik „Instagram“ tinkle, čia jį seka per 50 000 susižavėjusių smalsuolių.

Britų menininkas sukūrė apie dešimt tonų sveriančią skulptūrą visiems Viduržemio jūroje žuvusiems pabėgėliams atminti. Tiesa, skulptūra nebus prieinama kiekvieno akiai – į ją pažiūrėti galės tik tie, kurie moka nardyti. Apie dešimt tonų sverianti valtis su pabėgėlių skulptūromis atsargiai gramzdinama į jūros dugną. Anot šio kūrinio autoriaus, tai – atminimas tiems, kurie bėgdami nuo karo ir persekiojimų žuvo taip ir nepasiekę saugesnės Europos.

Lenkijoje gyvenantis Mariusz turi tūkstančius gerbėjų visame pasaulyje dėka savo talento – vaikinas sukuria neįtikėtinus darbus, nepaisant savo negalios. 23-jų metų vaikinas Mariusz Kedzierski gimė be abiejų rankų, tačiau tai jo nesustabdė siekti savo svajonės. Visi jo kūriniai tik žingsnis iki realybės: sunku patikėti, kad viskas sukurta tik pieštuku ir jo pavydėtino talento pagalba. Žiūrint į piešinius atrodo, kad tai nuotrauka.

Pasirodo, ne visi socialinį „Instagram“ tinklą naudoja dailiai savo išvaizdai, skaniam maistui ar linksmiausioms akimirkoms įamžinti. Vienas menininkas šią erdvę panaudoja savo meninei išraiškai. Pasivadinęs bobbugs (liet. Bobo Vabalai), vyriškis „Instagram“ tinkle sukūrė alternatyvą vizažo meistrių-tinklaraštininkių darbams. Tiesa, šis jo sumanymas kiek beprotiškas. Išradingasis menininkas kuria meną ant savęs.

Armėnas madų iliustratorius Edgaras Artis kuria nuostabias sukneles, kurioms jis pasitelkia gamtą. Ne, jis nėra ekologiškas kūrėjas iš gamtos žaliavų, tačiau jo meno darbams tikrai nereikia žaloti aplinkos. Egdaras ieško išskirtinių vaizdų, kurie tampa jo popierinių suknelių pagrindais. Rožės, ledynai, pastatai ir net maistas sukuria įspūdingo grožio meno kūrinius, kurie Edgarą pavertė žinomu visame pasaulyje. Net pavydas kyla, jog tokių suknelių nebūtų įmanoma įsigyti parduotuvėse.

Išprovokuoti režisierių bei muzikantą Vidą Bareikį – ar tai yra įmanoma? Šįkart Vidas išgirdo klausimus, kurių daugelis vengia. Tikrasis žaidimo „Mortal Kombat“ fanas prabilo ir apie menininkus: „Menininkai yra tie, kurie nieko neveikia, nieko socialiai naudingo, o tik kuria debesų pilis ir fantastinius pasaulius“, - sakė režisierius. - Visi menininkai – „prasilenkę“ su matematika ir mokykloje buvo dvejetukininkai? - Netiesa.

Neseniai internetą sudrebino vengrų menininko Dudolfo galvosūkis, kuriame tarp besmegenių reikėjo rasti pasislėpusią pandą. Menininkas grįžta ir pristato savo dar vieną, tačiau žymiai sudėtingesnį darbą. Tarp šių pelėdžiukų jums reikia rasti pasislėpusį kačiuką. Ar radote? Nesijaudinkite, jeigu jums nesiseka, nes, teigiama, tik trylika proc. pasaulio žmonių randa pasislėpusįjį.

Štai taip atrodo krabas, ant kurio kiauto puikuojasi dangoraižiai ir Eifelio bokštas. Tokius naujus namus jam ir kitiems vėžiagyviams sukūrė Tokijuje gyvenanti menininkė Aki Inomata. Ji pasakoja, kad kūriniuose – garsiausių pasaulio miestų pastatai, o krabai patys išsirenka, kuris 3D spausdintuvu pagamintas miestas jam labiausiai patinka. Menininkės tikslas – netradiciškai nagrinėti tapatybės ir migracijos problematiką.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 2015 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. 1. Muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas Už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus. 2. Muzikas Leopoldas Digrys Už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą.