„Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.“ O vėliau paskaičiuoji, kad visai ne „pitakas“, o visi septyniolika litų, jei skaičiuosime senąja valiuta. Tai taip ir skaičiavom, kaip ir kas. Be to, labai greitai leidžiasi pinigai, nes kol kas nėra to suvokimo, kiek ir kas kainuoja. Taip pigu viskas atrodo. Už bokalą alaus sumokėjom 1,8 pinigų – atrodo taip mažai“, – įspūdžiai apie atsiskaitymą eurais dalinosi vilniečiai.
Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, paklausta, ar kainos eurais gali daryti psichologinį poveikį ir pirkėjai ims pirkti daugiau, nes viskas atrodys pigiau, – atsako, kad tikimybė yra, tačiau poveikis vartojimui bus minimalus.
„Tokia galimybė yra, tačiau gyventojų pajamos ir santaupos taip pat atrodys mažesnės, todėl teigiamas poveikis vartojimui greičiausiai bus minimalus. Labiau tikėtina, kad gyventojai laikinai apribos vartojimą iki kol pripras prie naujos valiutos, įsitikins, jog prekės ir paslaugos perskaičiavus kainas iš litų į eurus nepabrango, įpras pajamas ir išlaidas planuoti nauja valiuta. Visgi šiemet vartojimo apimtims didesnį poveikį turės ne euras, o vartotojų lūkesčiai, kuriuos veiks geopolitinė aplinka ir ekonominė situacija Rusijoje bei kitose Baltijos šalyse“, – situaciją pakomentavo ekonomistė L. Galdikienė.