Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja. Artėjant metų sandūrai pradėti platinti euro monetų rinkiniai ne tik sulaukė didžiulio gyventojų susidomėjimo, bet ir pradėjo rastis skelbimų portaluose. Čia sakoma, kad jie taps puikia Kalėdų dovana. Tai būtų tiesa, jei ne perpardavinėtojų siekis pasipelnyti parduodant juos brangiau, nei tai daro Lietuvos bankas. Jei tokia prekė turi savo pirkėją, tai rodo, kad namų darbai atlikti ne iki galo.
Žino, bet nedaro
Kaip parodė banko „Swedbank“ ir TNS LT atlikta apklausa, artėjant euro įvedimo dienai, jau beveik pusė šalies gyventojų ir trys ketvirtadaliai įmonių palankiai vertina naująją šalies valiutą. Ir įmonės, ir gyventojai imasi aktyvesnių žingsnių ruošdamiesi šalies valiutos keitimui: bent vieną iš pasirengimo eurui veiksmų lapkričio mėnesį atliko 88 proc. šalies gyventojų ir 93 proc. įmonių.
„Elgsena po truputį keičiasi. Žmonės daugiau žino, bet nesiima daugiau veiksmų nei rugpjūtį. Kita vertus, jei pinigai jau yra kortelėje, daugiau nieko daryti ir nereikia“, – teigia banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Ji pabrėžia, kad Latvijos ir Estijos šalių patirtis rodo, jog gruodį informacija suaktyvės ir visi žmonės žinos, ką reikia daryti sutinkant eurą. Tiesa, lietuviai yra konkretesni nei latviai ir ieško labiau specifinės informacijos iš tiesioginių šaltinių.
„Žmonės žino daug konkrečios informacijos ir kas ketvirtas apsiskaičiuoja atlyginimą bei pensijas eurais. Deja, savo elgseną keičia labai retas. Pinigų į savo sąskaitą įneša 22 proc. mažiau žmonių. Gruodį tikimės aktyvesnių veiksmų elektroninėje erdvėje“, – sako ekspertė.
Delsimas pakenks visiems
Lietuvoje grynųjų pinigų apyvartoje yra bene dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Estijoje prieš įsivedant eurą, tačiau, kaip pastebi O. Žvirzdinė, šis rodiklis nuo vasaros sumažėjo 26 proc. Lapkričio bei gruodžio mėnesiais tikimasi 49 proc. pokyčio.
Prielaidas apie santaupas grynaisiais pinigais galima daryti pagal tai, kiek stambių (200, 500 litų nominalo) kupiūrių cirkuliuoja apyvartoje.
„Nuo vasaros pabaigos tokių kupiūrų apyvartoje mažėja. Vieni šiuos pinigus neša į finansų institucijas, kiti jas keičia į eurus. Balandį buvo stebimas šoktelėjimas, kuris kartu susijęs su suaktyvėjusia NT rinka“, – apie taupymo ir atsiskaitymo grynaisiais tendencijas pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, kad būtų išvengta eilių, tokiems žmonėms nereikia delsti ir laukti paskutinių šių metų dienų. Visgi ji perspėja, kad nereikia ir pasiduoti skubotų pirkinių karštinei.
„Nors daugelis žmonių sako ketinantys litų atsikratyti pirkdami daugiau dovanų, neverta skubėti išleisti grynųjų litų perkant nereikalingus daiktus. Pinigus bus galima išsikeisti ir vėliau bankų bei pašto skyriuose, kredito unijose, Lietuvos banko kasose. Žinoma, geriau ne pirmomis metų savaitėmis, kai, tikėtina, klientų šiose vietose bus daugiau, o jų aptarnavimas užtruks ilgiau“, – sako J. Varanauskienė.
Metų sandūros ypatumai
Ekspertė taip pat perspėja, kad mokėjimų už komunalines paslaugas taip pat nereikėtų atidėti paskutinei ne tik mėnesio, bet ir metų dienai.
„Paskutinę metų dieną pinigai iš banko į banką bus pervedami trumpiau. Be to, apmokėjus sąskaitas litais gruodį, daugiau eurų liks sausį. Bus lengviau planuoti mėnesio išlaidas naująja valiuta“, – pataria ji.
O. Žvirzdinė pabrėžia, kad bankai euro įvedimui ruošiasi ne tik šviesdami klientus, bet ir priimdami papildomų darbuotojų. Tiesa, tai yra, ko gero, didžiausias pakeitimas Lietuvos bankų istorijoje, taigi nesklandumų galime ir neišvengti. Ekspertai perspėja, kad pirmąjį 2015 metų pusvalandį gali sutrikti atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, nes sistema bus paleista „euro režimu“.
Kad dangui besimaišant su žeme arba tvieskiant fejerverkams netektų ieškoti bankomato ar skolintis grynųjų, patariama smulkiomis išlaidomis pasirūpinti iš anksto.
„Visi finansų rinkos dalyviai labai ruošiasi naujametei nakčiai. Reikia sumokėti anksčiau arba turėti grynųjų maždaug tiek, kiek reikės mokėti taksi ar kavinėje. Derėtų turėti grynųjų litų arba eurų, nes, pereinant prie naujosios valiutos, galimi laikini nesklandumai atsiskaitant mokėjimo kortelėmis“, – perspėja J. Varanauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ši pinigų reforma palies ir tuos, kurie naujuosius metus sutiks užsienyje. „Ta pati taisyklė galioja ir naujametę naktį keliausiantiems ar pramogausiantiems užsienyje. Reikėtų prisiminti, kad litai eurais taps 00.00 val. Lietuvos laiku. Svečioje šalyje tai gali būti visai kita valanda. Maždaug tuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant Lietuvos bankų išduotomis kortelėmis kavinėse, degalinėse ar kitos vietose“, – priduria ekspertė.
Aukoti arba palaukti
Ne tik studentus kankina paskutinės nakties sindromas, taigi tikimasi didesnių eilių ne tik bankuose, bet ir parduotuvėse. Mat čia bus galima atsiskaityti litais grąžą gaunant eurais. Šiuos skaičiuoti dar tik pradėsime mokytis, taigi net elementariausi sudėties veiksmai nebus tokie elementarūs. Bankai iki vasaros į eurus keis net ir smulkiausio nominalo pinigus, tačiau O. Žvirzdinė ragina juos panaudoti geram tikslui.
„Kviesime litų ir centų monetas skirti „Maisto bankui“ – jas aukoti klientai galės beveik visuose banko padaliniuose nuo gruodžio vidurio iki pat sausio pabaigos“, – pataria ji.
Vis dėlto bus ir tokių, kurie su lietuviškais centais atsisveikins kasose ir, pasak J. Varanauskienės, tai taps didžiulių eilių priežastimi.
„Remiantis kaimynų patirtimi, pirmas dvi savaites po Naujųjų metų – dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu – eilės prekybos vietose buvo didesnės. Spūsčių išvengti pavyktų, jei gyventojai nebandytų metų pradžioje likusių grynųjų litų iškeisti į eurus prekybos vietose, neplanuotų daug ir didelių pirkinių, daugiau atsiskaitytų mokėjimo kortelėmis. Situaciją palengvintų atskiros kasos tiems, kas moka kortele“, – teigia ekspertė.
Anot jos, visi nesklandumai bus laikini, bet juos sumažinti galima pasiruošus iš anksto, – tai apsaugotų nuo nereikalingos gaišaties. Reikia nepamiršti, kad darbuotojai dėl euro įvedimo savo atostogas turės sutrumpinti, taigi nuovokūs klientai bus geras naujųjų metų ženklas.
