Infliaciją žmonės suvokia gana gerai – tai kainų augimas, tačiau jo priežastys jau aiškinamos sunkiau. Dažnai viskas susiveda į tai, kad kažkas nori apvogti visuomenę ir dėl to dirbtinai kelia kainas didindami pelnus. Tada kyla politiniai užsakymai dirbtinai riboti kainas arba kažkam „uždėti apynasrį godumui“.
Naftos kainos lemia daug ką
Panagrinėkime, kodėl beveik visur dabartinės kainos šoktelėjo. Paprasčiausias argumentas – padidėjusios žaliavų kainos. Kiekviename žingsnyje naudojama žaliavinė nafta per 2021 metų 8 mėnesius pabrango 40 proc., o per metus visus 64 proc.
Nafta naudojama bet kurios prekės pervežime, mums pasiekti darbą ir prekybos centrą ar namus, plastiko ir daugelio kitų prekių gamyboje. Skirtingose srityse naudojama proporcija naftos, tačiau jau senai pamiršome degalų kainas, kurios siekė žemiau vieno euro už litrą.
Pabandžius atskleisti šių metų 8 mėnesių pokyčius, tai gamtinės dujos pasaulyje pabrango 83 proc. ir dėl to pabrangs šildymas Lietuvoje. Keista, bet tarši anglis pabrango dar labiau – 113 proc. per tą patį laikotarpį. Kava tarptautinėse rinkose per 8 mėnesius pabrango 52 proc.
Kryptis nėra vienareikšmiška – buvo kas ir pigo. Paradoksalu, bet šiais metais auksas ir sidabras pigo atitinkamai 4 ir 8 proc., o rekordus demonstravusi mediena jau fiksuoja 45 proc. pigimą.
Tai yra tik žaliavos, bet Lietuvoje paskutinius du metus vidutinis darbo užmokestis kyla po 10 proc. ir tai iš vienos pusės yra pajamos, o iš kitos ir produkcijos kainos dedamoji dalis. Natūralu, kad produktai, kuriuose yra „įdėta“ daug žmogaus darbo laiko taip pat reaguoja stipriau, bet geroji žinia yra ta, kad infliacijai kopiant per 5 proc. žymą vis tik žmonių pajamos augo sparčiau ir dėl to nuotaikos Lietuvoje išlieka geros.
Kas laukia kitais metais?
Kalbant apie prekių brangimą negalima konstatuoti tik praeities skaičių – svarbesni yra lūkesčiai ir tai, kas mūsų laukia. Galima nuspėti, kad pajamų augimo lūkesčiai ateinantiems metams taip pat yra kaitinami, o tokioje aplinkoje vartotojų elgesys skatina paklausą ir žaliavų kainų augimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio rinkose. Tačiau ekonomikoje nėra viskas taip paprasta.
Tokį procesą kiek pristabdys tai, kad išsilaisvinus iš pandemijos susidarė tiekimo sutrikimai ir pristatyti kai kurias prekes darosi labai brangu, tačiau toks efektas turėtų kiek bliūkšti 2022 metais. Kelių šaltinių analitikai nesitiki reikšmingo naftos augimo, bet yra ir priešingų prognozių maisto produktams – mėsai, grūdams ir pan.
Iš įdomesnių galima paminėti, kad tikimasi iššūkių gėrimų pramonei. Salyklas bei ryžiai gali brangti 16 proc. sekančiais metais, plastiko gaminiai ir skardinės (dėl šių metų žaliavų šuolio) gali kilstelti apie 12 ir 22 proc. atitinkamai. Na o elektra – apie 17 proc., kas paveiks ne tik kiekvieną iš mūsų, bet ir pramonės atstovus. Pamačius brangesnį alaus bokalą reiktų suprasti, kad toje kainoje jau padalinta našta tarp tiekėjo ir vartotojo.
2022 metais galima numatyti lūkesčių ir galimybių lenktynes. Darbuotojų noras gauti didesnį atlygį guls ant verslo ir jo efektyvumo pečių. Susidarys nauji iššūkiai, kaip išlaikyti produktyvumą ir pelningą ir svarbiau tvarią veiklą.
