Daugumoje Europos šalių didžiausias leistinas greitis greitkeliuose daugelį metų išlieka stabilus – jis svyruoja nuo 120 iki 130 km/val. Tačiau 2025-ieji gali tapti lūžio metais, kuomet senajame žemyne gali įvykti daugelį vairuotojų pradžiuginantys pokyčiai.
Pirmieji pokyčiai – netoli Lietuvos
Čekijoje jau šią vasarą D3 greitkelyje tarp Táboro ir Česke Budejovicų bus leidžiama važiuoti 150 km/val. greičiu. Panašūs pokyčiai planuojami ir kituose ruožuose, pavyzdžiui, D11 tarp Kolino ir Jaromeržo bei D1 tarp Belotino ir Bilošeco.
Austrija taip pat svarsto padidinti maksimalų greitį iki 150 km/val., tačiau, kol kas, neaišku, ar šis ribojimas bus taikomas visoje greitkelių sistemoje, ar tik tam tikrose atkarpose.
Italijoje diskutuojama apie leidimą važiuoti 150 km/val. greičiu greitkelių ruožuose, kuriuose yra trys eismo juostos. Atkarpos, kuriose būtų leidžiama važiuoti 150 km/val. greičiu, turėtų atsirasti dar šiemet.
Prie didesnio leistino greičio nusprendė grįžti net Nyderlandai, kurie 2020 m. dienos metu sumažino ribą iki 100 km/val., tikėdamiesi sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tačiau įvairūs tyrimai parodė, kad ši priemonė nebuvo veiksminga, todėl šalyje pamažu grįžtama prie įprastų ribojimų – 130 km/val.
Atsižvelgiant į pokyčius kaimyninėse šalyse, kyla klausimas: ar Lietuva turėtų pasekti jų pavyzdžiu ir peržiūrėti galiojančius greičio apribojimus?
Galimybių nemato
Susisiekimo ministerijos viceministras Roderikas Žiobakas vertindamas kitų šalių sprendimus ir paklaustas ar Lietuvoje yra svarstoma galimybė maksimalų greitį padidinti iki, pavyzdžiui, 150 km/val. viceministras tokias galimybes atmetė.
„Tokia galimybė Lietuvoje nėra svarstoma. Lietuva pagal nustatytą maksimalų leistiną greitį ir taip patenka tarp ES valstybių, kuriose leidžiamas didesnis važiavimo greitis automagistralėse (130 km/val)“ – sakė jis.
Viceministras pripažįsta, kad maksimalaus greičio padidinimas galėtų būti naudingas siekiant sutrumpinti susisiekimą tarp skirtingų Lietuvos miestų, tačiau jis mano, kad visa tai gali nusverti neigiamai padariniai: prastesnė eismo sauga, daugiau avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų, taip pat didesnis užterštumas, triukšmas ir kitas neigiamas poveikis. Be to, valstybė šiuo metu turi kitų prioritetų.
„Šiuo metu turime daug kelių infrastruktūros iššūkių – būtina gerinti kelių būklę visoje šalyje, intensyviau renovuoti tiltus ir viadukus, šalinti juodąsias dėmes, užtikrinti šalikelių saugumą ir diegti kitas eismo saugumą gerinančias priemones.
Susisiekimo ministerijos nuomone, esama kelių infrastruktūros būklė ir eismo saugumo rodikliai ES mastu nėra palankūs didesnio greičio ribų automagistralėse ar greitkeliuose nustatymui“, – atskleidė R. Žiobakas.
Ne apie didesnį greitį reikėtų galvoti
Vairavimo instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė taip pat laikosi atsargios pozicijos dėl greičio ribų didinimo Lietuvos greitkeliuose. Anot jos, šiuo metu tokie pokyčiai gali atnešti daugiau problemų nei realios naudos.
„Nors pastaraisiais metais Lietuvos greitkelių kokybė gerėja, jie vis dar neatitinka Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių standartų. Trūksta keturių eismo juostų visame greitkelių tinkle, saugumo zonos tarp priešingų krypčių eismo ne visada yra pakankamos, o avarinės juostos dažnai per siauros“, – pabrėžia instruktorė.
Tačiau infrastruktūros trūkumai – ne vienintelė problema. Lietuvoje klimatas yra itin permainingas – dažni lietūs, rūkas ir staigūs oro pokyčiai neretai apsunkina vairavimo sąlygas. „Didesnis greitis reikštų didesnę riziką slidžiame ar blogai matomame kelyje. Šaltuoju metų laiku pavojus dar labiau išauga“, – atkreipia dėmesį S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas. Instruktorė primena, kad susidūrimų tikimybė ženkliai išauga, kai greitis viršija 130 km/val. Be to, didesnis greitis smarkiai pailgina stabdymo kelią. „Važiuojant 150 km/val., stabdymo kelias gali būti dvigubai ilgesnis nei važiuojant 110 km/val. Tai ypač pavojinga staiga susidarius kritinei situacijai ar pasikeitus eismo sąlygoms“, – pabrėžia ji.
Pasak S. Dambrauskaitės-Bakutienės, prieš didinant greičio ribas būtina atsižvelgti į realias eismo sąlygas ir saugumo prioritetus. „Kol nėra tinkamai išvystyta infrastruktūra ir nepritaikytos saugumo priemonės, greičio ribų peržiūra būtų ne tik rizikinga, bet ir neatsakinga“, – apibendrina instruktorė.
Reikėtų tobulinti ne tik infrastruktūrą
Net jeigu Lietuvoje atsirastų modernios ir plačios magistralės, S. Dambrauskaitė-Bakutienė mano, kad tai nebūtų pakankama sąlyga didinti greičio ribas. Anot jos, kartu reikėtų spręsti ir kitas problemas, kurios šiuo metu kenkia eismo saugumui. Viena iš esminių – vairuotojų kultūra.
Vairavimo instruktorės teigimu, norint užtikrinti logišką ir saugų greičio ribų didinimą, pirmiausia būtina keisti vairuotojų elgesį. „Daugelis vairuotojų Lietuvoje vis dar nesilaiko saugaus atstumo, kuris važiuojant dideliu greičiu tampa ypač svarbus. Tai viena pagrindinių problemų, kurią sprendžiant būtų galima užtikrinti saugesnį eismą greitkeliuose“, – pabrėžia S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Pasak jos, ne mažiau svarbu ir taisyklingas manevravimas bei juostų laikymasis. „Vokietijoje vairuotojai griežtai laikosi taisyklės važiuoti dešine juosta ir lenkti tik kairiąja. Deja, Lietuvoje dažnai matome, kad vairuotojai be reikalo užima vidurinę ar kairiąją juostą, trukdydami sklandžiam eismui. Taisyklingas juostų laikymasis yra esminis saugaus eismo elementas“, – teigia instruktorė.
Tačiau, anot jos, svarbiausia yra vairuotojų atsakomybė bei savikritiškumas. „Ne visi vairuotojai tinkamai įvertina savo gebėjimus ir automobilio galimybes važiuojant dideliu greičiu. Tai sukuria papildomą riziką ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams“, – akcentuoja S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Instruktorė įsitikinusi, kad saugaus vairavimo kultūra turėtų būti ugdoma dar vairavimo mokyklose, akcentuojant ne tik techninius įgūdžius, bet ir atsakomybę už savo bei kitų saugumą kelyje. Tik tada galima bus kalbėti apie realias galimybes didinti leistinas greičio ribas.
Kelyje link didesnio greičio – didesnis dėmesys vairuotojų parengimui
Vairuotojų įgūdžiai – vienas svarbiausių elementų, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Kuo geriau parengtas vairuotojas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pasiruošęs tinkamai reaguoti į kritines situacijas – nesvarbu, ar tai greitkelis, ar slidus užmiesčio kelias.
Vairavimo instruktorė S. Dambrauskaitė-Bakutienė, vertindama svarstymus dėl maksimalios leistinos greičio ribos didinimo magistralėse, atkreipia dėmesį į vairuotojų rengimo programų trūkumus. Anot jos, sprendžiant dėl greičio ribų didinimo, būtina kartu stiprinti vairuotojų parengimą, ypač orientuojantis į važiavimą greitkeliu ar didesniu greičiu.
Instruktorė pastebi, kad šiuo metu vairavimo mokyklos daugiausia dėmesio skiria miesto ir priemiesčio eismui, o mokymai važiuoti dideliu greičiu dažniausiai būna labai riboti. „Reikėtų daugiau praktikos greitkeliuose, kur vairuotojai galėtų įgauti pasitikėjimo ir įgūdžių valdyti automobilį didesniu greičiu. Tai ypač svarbu, jei būtų didinamos leistinos greičio ribos“, – sako S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Pasak jos, itin svarbu mokyti vairuotojus tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas, kurios greitkeliuose gali atsirasti netikėtai. „Staigus stabdymas dideliu greičiu, akvaplanavimas ar stiprus šoninis vėjas – visos šios situacijos gali nutikti greitkelyje, todėl vairuotojai turi žinoti, kaip tinkamai reaguoti“, – pabrėžia instruktorė.
Kitas aktualus aspektas – vairavimo kursų trukmė. Dabartinė mokymų trukmė, anot S. Dambrauskaitės-Bakutienės, yra per trumpa, kad būtų galima skirti pakankamai dėmesio greitkelių eismui ir ekstremalioms situacijoms. „Daugelis būsimųjų vairuotojų, nors ir išlaikę egzaminą, vis dar bijo važiuoti greitkeliuose. Tai rodo, kad įgūdžiai nėra pakankami, o mokyklose šiomis temomis dirbama per mažai“, – teigia ji.
Instruktorė taip pat pažymi, kad vairavimo mokymuose vis dar vyrauja požiūris, orientuotas tik į egzamino išlaikymą, o ne į realias situacijas kelyje. „Dažniausiai mokoma taip, kad mokinys komfortiškai jaustųsi praktinio egzamino metu, bet tai nėra pakankama ruošiant jį realiam eismui greitkeliuose. Būtina ilginti vairavimo kursų trukmę ar net papildyti „Regitros“ egzaminų vertinimo kriterijus, skiriant daugiau dėmesio važiavimui greitkeliuose“, – apibendrina S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
