Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškos produkcijos kainomis Latvijos ir Lietuvos „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinkluose.
Nuotraukų galerijoje rasite užfiksuotas nuotraukas, o lentelėje – palyginimus. Matyti, kad kiaušinių bei pieno produktų kainos – ganėtinai panašios.Tačiau lietuviški mineraliniai vandenys, mėsos gaminiai – kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, priskaičiavus taros mokestį, „Neptūno“ mineralinis vanduo Latvijoje 17 ct pigesnis. Įvairūs Lietuvos gamintojų mėsos gaminiai Latvijoje pigesni nuo 9 iki 68 euro centų.
Tuo tarpu stiprieji lietuviški alkoholiniai gėrimai – pigesni mūsų šalyje (maždaug 1 Eur). Pigesni Lietuvoje ir lietuviški žuvies gaminiai – vidutiniškai apie 30 Eur centų.
Kainą iš esmės lemia ne gamintojai
Vieni iš žuvies produktų gamintojų – „Vičiūnai“, dirbdami daugybėje rinkų patikina, kad ne jų žodis galutinis nustatant kainą.
„Viena vertus, džiugu, jog namų rinkoje dauguma „Viči“ ir kitų mūsų produktų vartotojams pigesni nei kaimyninėje Latvijoje. Kita vertus, veikdami pusšimtyje rinkų visame pasaulyje galime pasakyti, jog ne gamintojas didžiąja dalimi lemia galutinę produkto kainą. Didžiausią įtaką tam turi konkurencinė padėtis ir įvairūs ekonominiai veiksniai konkrečioje valstybėje“, – komentuoja „Vičiūnų grupės“ prekybos ir distribucijos kompanijos „Vičiūnai ir ko“ vadovas Egidijus Remeikis.
Pasak jo, didesnei produkcijos kainai parduodant Latvijoje galėjo lemti logistikos kaštai.
„ „Vičiūnų grupė“ žuvį bei jos produktus gamina keturiose valstybėse veikiančiuose savo fabrikuose. Savaime suprantama, ją gabenant į kitas šalis, prisideda ir logistikos kaštai“, – prideda jis.
Bando įeiti į naują rinką
Tuo tarpu „Neptūną“ valdančios „Coca–Cola HBC Baltic“ Marketingo vadovė Natalija Platonova aiškino, kad vanduo Latvijoje pigesnis dėl konkurencijos. Jei „Neptūnas“ čia jau įsitvirtinęs, tai ten – dar tik pradžia. „Mes didžiuojamės į Latvijos rinką įvedę lietuviško, aukščiausios kokybės natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ produktus. „Neptūnui“, kuris Lietuvos vandens rinkoje yra lyderiaujantis ženklas, padedame tapti geriau žinomam ir patraukliam kaimyninėje šalyje. Šio tikslo siekiame su stipria marketingo pagalba ir tai atsispindi produktų kainodaroje“, – teigia ji.
Tad nors ir „Neptūnas“ yra vienas iš Coca–Cola HBC produktų ir jo kainodaros struktūra yra bendra visai Coca–Cola HBC sistemai, kainų skirtumus lemia papildomi faktoriai.
„Gamintojo kainos dalį sudaro gamybos, logistikos, marketingo ir kitų padedančių funkcijų kaštai. Tačiau taip pat yra visa eilė vietos faktorių, turinčių įtakos kainos elastingumui, kaip, pavyzdžiui, darbo jėgos kaštai, mokesčiai ir kt. Visa tai vertinama siūlant kainą ir derantis dėl jos su klientais, kurie nustato galutinę kainą vartotojams“, – komentuoja N. Platonova.
Prekybininkai: kainas diktuoja skirtingi pirkėjų poreikiai
Komentuojant kainas prekybininkai pirmiausia pabrėžia, kad nors prekybos tinklas to paties pavadinimo ir priklauso tai pačiai verslo grupei, jos veikia kaip savarankiški juridiniai vienetai.
„Kitaip tariant, kiekvienoje šalyje prekybos tinklas veikia tik savo rinkoje, toje šalyje egzistuojančiomis konkurencinės aplinkos sąlygomis. Tai galioja tiek formuojant kainodaros strategiją, tiek planuojant ir įgyvendinant akcijas tam, kad „Maxima“ geriausiai patenkintų savo labai skirtingų pirkėjų poreikius bei išliktų lyderiu ypač konkurencingame ir dinamiškame mažmeninės prekybos sektoriuje“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.
Tuo tarpu „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė išskiria, kad kiekvienas atskiras produktas turi savo istoriją kiekvienoje šalyje, kurioje juo yra prekiaujama. Dėl to ir kaina skirtingose valstybėse skiriasi. Ji išvardina veiksnius, kurie gali padaryti įtaką produkto kainai.
„Pavyzdžiui, kiek ilgai produktas yra rinkoje – jeigu produktas yra naujas, ir jam paklausos nėra, gamintojas greičiausiai norės paskatinti žmones pirkti, tad nuleis kainą. Produkto populiarumas, madingumas – pvz., Lietuvoje lietuviški pieno produktai yra labai populiarūs, todėl kitos šalies gamintojas turėtų gerokai nuleisti kainą, kad konkuruoti su populiariais lietuviškais pieno produktais.
Galbūt produktas yra visai nepaklausus, todėl tiek gamintojas ir prekybininkas ieško galimybių ženkliai sumažinti kainą. Tad bendrai paėmus konkrečia kiekvieno produkto kainą nustato paklausa jam kiekvienoje šalyje, ir netgi atskiruose regionuose ar miestuose. Todėl reikia žiūrėti ir analizuoti kiekvieną produktą atskirai“, – sako G. Bielskytė.
J. Špakauskas prideda, kad apskritai prekių, produktų ir paslaugų kainas lemia objektyvios aplinkybės pasaulinėse ir vietinėse žaliavų rinkose bei įvairūs veiksniai konkrečioje tos šalies rinkoje: gamybos ir tiekimo kaštai, besikeičiantis darbo užmokestis, mokesčių dydis, derybinė bendrovės galia ir kt.
„Ir nors dėl dalies prekių derybos vykdomos centralizuotai, visos įmonių grupės „Maxima Grupė“ mastu, visgi dauguma derybų vykdomos lokaliai, konkrečioje šalyje dirbančių specialistų“, – pamini jis.
