„Mėnesinė infliacija lėtėja (...), to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis.
Tačiau, anot jo, šiek tiek netikėta buvo infliacijos mažėjimo priežastis – JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) užsienio prekybos politika, jau sumažinusi energijos išteklių ir kai kurių kitų žaliavų kainas.
„Būtent balandžio mėnesį atpigusi nafta, pigesnis kuras, tikėtina, labai sumažino mėnesinę infliaciją, taip pat ir Lietuvoje“, – aiškino ekonomistas.
„Bet apskritai tie išoriniai defliaciniai veiksniai (...) kaip ir nebloga naujiena vartotojams, bet tai yra tokių silpnesnių ekonominių tendencijų ir ekonominio nerimo pranašas. Nafta pinga dėl to, nes tikimasi, kad labai sulėtės pasaulinės prekybos srautai ir kris energijos išteklių paklausa“, – aiškino N. Mačiulis.
Jo teigimu, jei pasaulinis prekybos karas neatslūgs ir D. Trumpas neatsitrauks nuo savo muitų planų, tai greta defliacinių bus matomos ir neigiamos eksporto tendencijos, kurios gali atsiliepti ir darbo rinkai – mažinti darbo vietų skaičių.
Be to, defliaciją Europoje gali sukelti ir dideli JAV importo tarifai Kinijai – Kinijoje ir Pietryčių Azijoje pagamintoms prekėms bus bent iš dalies ieškoma naujų rinkų, pavyzdžiui Europoje.
„Trumpuoju laikotarpiu kol kas tai yra teigiama naujiena vartotojams, bet, aišku, su savo nemažomis rizikomis“, – kalbėjo analitikas.
Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbia, kad balandį išankstinė metinė infliacija siekė 3,6 proc., mėnesinė – 0,2 proc., o vidutinė metinė – 1,8 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
