„Vienkartinis šaltinis yra skolinimasis. Lietuvos skolos ir BVP santykis yra 38 proc. Jis yra vienas mažiausių ES. Jeigu mes matome, kad tai tikrai išskirtinės aplinkybės, tai nebūtina deginti turimus užsienio valiutų rezervus ar pan. Mes labai lengvai galime pasiskolinti. Ypač, jei kalbame apie vienkartines išlaidas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.
„Net jei Lietuva pasiskolintų šiandien 5 mlrd. eurų, jos kredito reitingas nekristų ir ji liktų mažiau pasiskolinusi nei ES vidurkis“, – sakė jis.
Ekonomisto vertinimu, tokiu būdu panaudojus trumpalaikius finansavimo šaltinius, ilgalaikis 5 proc. nuo BVP finansavimas nebūtų reikalingas.
Taip pat, pasak N. Mačiulio, siekiant tolimesnio ir tvaraus finansavimo, būtų galima pasitelkti tiek ES lėšas, tiek didinti akcizus ar taršos mokesčius. Jo manymu, tokiais sprendimais atlieptų JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą NATO narėms skirti daugiau biudžeto išlaidų gynybai.
„Čia atsiranda antras labai svarbus šaltinis – tai bendros ES lėšos. Mes turime precedentą su RRF, kur visu ES vardu skolintasi, išleistos obligacijos. Turint omenyje, kad ES erdvės gynimas yra bendras reikalas, tai tikrai turėtų atsirasti bendri fondai, kurie finansuotų bendrus gynybos projektus. Ir čia būtų įtikimas Trumpui“, – aiškino ekonomistas.
„Bet reikia žiūrėti per prizmę, kurie mokesčiai daugiau ar mažiau žalingi. Todėl paskutinis lašas yra pajamų mokesčiai, nes jie iškraipo ekonomines paskatas. Tai daug geriau yra akcizai, taršos mokesčiai, kurie apmokestina ir tai, ko vartojimo mes norime sumažinti“, – sakė jis.
Praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT 2026–2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Savo ruožtu premjeras G. Paluckas teigė, kad pasiekti ambicingą finansavimą bus galima pasitelkiant bendrus ES instrumentus kurie galėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų.
Greičiausiai tarifus taikys tik prekėms, kurių gamybą nori skatinti JAV teritorijoje
Antrąją kadenciją JAV prezidento poste pradedančiam D. Trumpui žadant didinti muito tarifus skirtingų valstybių prekėms, N. Mačiulis sako, kad didesni mokesčiai greičiausiai apims prekes, kurių gamybos apimtis norima plėsti jo vadovaujamos šalies teritorijoje.
„Šioje stadijoje sunku tikėtis, kad tarifais gąsdinęs prieš rinkimus ir pirmą darbo savaitę po inauguracijos Trumpas staiga atsitrauktų ir jokių naujų tarifų neįvestų. Bet labiausiai tikėtina, kad nebus tokio paprasto priėjimo, kad visoms prekėms iš Kinijos – 10 proc., o viskam iš Kanados – 25 proc.“ – tikino N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, mažai tikėtina, kad D. Trumpas pakels muitus tos prekėms, kurių alternatyvos negalima pigiai pasigaminti pačiose JAV, nes tai šalyje gerokai kilstelėtų kainas.
„Greičiausiai, kad bus tas pats, kas ir pirmos kadencijos metu. Bus pasirinktos sritis, kurias norima sustiprinti JAV. Ir būtent tokios prekės bus apmokestintos. Nes yra daug prekių, kurių negali kitur nusipirkti ar pasigaminti, tad jų apribojimas tiesiog padidintų kainas gyventojams ir verslui“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę sakydamas savo inauguracijos kalbą 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo imtis tarifų ir mokesčių politikos kitų valstybių atžvilgiu.
Dar prieš sugrįžimą į Baltuosius rūmus D. Trumpas žadėjo įvesti 25 proc. muitus iš Kanados ir Meksikos importuojamoms prekėms ir papildomą 10 proc. muitą prekėms iš Kinijos. Rinkiminės kampanijos metu politikas taip pat kėlė idėją, kad iš Kinijos importuojamoms prekėms būtų taikomi daug didesni muitai – 60 proc. ar daugiau.
2025-01-27 07:13:08
Algimantas Rusteika
16 val. ·
Dar kartą - išsamiau - apie tą patį:
_______________________________
Pagaliau! Penkmetį - per tris metus! Apie mus kalba ir CNN, ir Rusijos TV! Mūsų Ekscelencija pirmasis iš ES valstybių prisiėmė padidintus socialistinius įsipareigojimus dėl 5-6 proc. gynybai! Nederinęs ir net nežinant finansų ministrui - o kam jo?
Lietuvoje kaip "Sekundės banke": reikia pinigų? - pinigų yra! G.Nausėdą galima laikyti valdančiosios koalicijos dalyviu, nes jis dalyvavo Vyriausybės sudaryme labiau, nei bet kuri iš partijų. Vyriausybės, kurios programoje įrašyta, kad gynybai bus skiriama 3-3,5 proc.
Be Mūsų Ekscelencijos, VGT dalyvavo Seimo pirmininkas S.Skvernelis, premjeras G.Paluckas, gynybos ministrė D.Šakalienė. Taigi visi tie patys, kurie prieš mėnesį rengė tą Vyriausybės programą ir 3,5 proc. pritarė.
Tiesa, dar kariuomenės vadas, gasdinęs tautą prieš Kalėdas "pilnais grioviais lavonų". Ačiū, Raimundai, už sveikinimus, tu tikras draugas! Ir štai, atėjo ilgai laukta valanda Tautai pranešti gerąją naujieną ir atsakyti, iš kur gaus pinigų.
Ir, net nepaklausęs finansų ministro, Didysis Bankininkas rimtu veidu pareiškė: iš valstybės atsargų. Ir dar panaudosime gyventojų indėlius! Jokių mokesčių, gyventojai nenukentės! Tai rodo absoliutų Didžiojo bankų ekonomisto nenusimanymą bankininkystėje ir valstybės finansuose.
Visų pirma, valstybės atsargų naudoti biudžeto išlaidoms neleidžia įstatymas. Nori divizijai ištratinti valstybės juodai dienai pasidėtą rezervą - tarptautines valstybės atsargas? Lietuvos bankas iškart atsakė - nesąmonė.
ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus Vyriausybei ar leisti Vyriausybei ar jos institucijoms lėšų pereikvojimą LB sąskaitose ar tiesiogiai pirkti skolos priemones. Nebent G.Nausėda norėtų išstoti iš ES... Taigi, Mūsų Ekscelencijos norai nerealūs, žinios apie valstybę - nulinės.
