„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
R. Žemaitaitis po šio prezidento pasisakymo naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad šis sprendimas galėjo būti priimtas rugsėjo mėnesį. Taip pat tvirtino, kad visiškai neaišku, iš kur būtų paimta tiek pinigų. „Jauni asmenys, 15–17 metų, matydami, kad valstybė tampa nestabili ir neprognozuojama, tiesiog po mokslų pabaigimo pasirinks Daniją, Švediją, Norvegiją“, – sakė R. Žemaitaitis.
Prezidentas paskelbė, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet gali būti skiriama 5-6 proc. nuo BVP. Kokie jūsų vertinimai dėl šio sprendimo?
Na, aš tik kiek aš perskaičiau spaudoje, tai yra visiškai nerealūs, siurrealistiniai sprendimai, nepagrįsti jokiais finansiniais skaičiavimais. Tai aš galiu išeiti ir šiandien pasakyti, kad noriu, jog skirtume 10 procentų nuo BVP.
Plius, VGT priimti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, jie bus teikiami tiek Seimui, tiek Vyriausybei. Tai yra vienas momentas.
Kitas momentas yra tas, kad nenurodomi šaltiniai, iš kur planuojama paimti tiek pinigų. Tai jeigu tokiu atveju VGT sako, kad jiem reikia 5–6 proc, tai jie turėtų tada nurodyti, kokie mokesčiai turėtų didėti. Mokesčių pakeitimą turėtų pats prezidentas inicijuoti. Pagal Konstituciją, įstatymo iniciatyvos teisė priklauso prezidentui.
Be to, negirdžiu, kad VGT inicijuotų plataus mąsto auditą KAM, nes aš manau, kad pirmiausia mes turėtumėm atlikti reviziją, ką paskutinius aštuonerius metus vienas ar kitas ministras pirko, kaip efektyviai buvo panaudojami pinigai, nes gynybai finansavimas didėja tiesiog stulbinančiu greičiu.
Ketvirtas dalykas, ko aš pasigendu, tai VGT „Excel“ lentelės, dėl ko ir kokioms sritims yra planuojama didinti ir kokia apimtimi siūloma didinti finansavimą.
Penktas dalykas, ko aš absoliučiai neišgirdau, kokia yra Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nuomonė, su kokiais pasaulio lyderiais kalbėjo prezidentas. Kaip matome iš spaudos, jis sako, kad turi labai tamprius ryšius su Europos Sąjungos lyderiais. Tai dabar yra klausimas yra, ar buvo kalbėta su Europos Sąjungos lyderiais, su Scholzu, su Macronu, su Tusku, Meloni ar kitais, kad būtų skiriamas finansavimas toms valstybėms, kurios turi sieną su teroristinėmis arba grėsmę keliančiom valstybėmis, kaip Rusija ir Baltarusija.
Ir kitas dalykas, tai niekur negirdėjau, kad būtų šiandien pakviestas Andrius Kubilius dalyvauti VGT. A. Kubilius jau yra paskirtas komisaru, prezidentas jį teikė, Seimas patvirtino. Tai kokia yra A. Kubiliaus, vizija, koks yra biudžetas ir kiek jis žada mums padėti?
Mes tokių galimybių tai įgyvendinti 2026 metais neturime. Priešingu atveju mes sustabdome visą likusį valstybės gyvenimą. Tada turėsime paimti pinigus nuo švietimo, nuo socialinės apsaugos, gal nuo sveikatos apsaugos, Plius, reikia nepamiršti, kad mes įsipareigoję ketvirtadalį nuo BVP skirti Ukrainai. Įsivaizduokite, tai yra labai labai labai dideli pinigai.
Tai kaip supratau, jūs anksčiau nebuvote girdėjęs apie šitą sprendimą, nekalbėjote su koalicijos partneriais?
Absoliučiai, man yra šokas. Aš sėdžiu, skaitau, čia iš tos pačios fantastikos srities, kaip ir musmires žmonėms uždraudė rinkti.
Išėjo, pasakė 6 proc. – nei kaip, nei kur, nei dėl ko, nei kiek, nei kaip – nieko. Jeigu mes čia taip valstybei vadovaujame, tai greitai, man atrodo, valstybę turėsime praskolintą daugiau kaip 50 proc.
O aš tikrai tikrai galiu pasakyti, kad aš asmeniškai ir, manau, didžioji dalis „Nemuno aušros“ frakcijos narių nepritars skolinimosi didinimui būtent šitoje vietoje. Yra institucinis skolinimasis, Europos Sąjunga, sakau, turi, berods, 600 mlrd. fondą, iš kurio galėtų suteikti pinigų Lietuvai, Lenkijai, Latvijai ar Estijai, toms šalims, kurios turi besiribojančią sieną su Rusija.
O kodėl būtent dabar toks sprendimas, kaip manote?
Aš manau, kad šis sprendimas, kaip ir daugelis kitų, buvo slepiamas. Tai, matyt, buvo nuspręsta rugsėjo mėnesį. Buvo laukiama, kol pasibaigs rinkimai, kol ateis nauja valdančioji dauguma ir ta problema bus perleista valdančiai daugumai. Ir tai yra akivaizdu.
Ką tai sąlygoja? Tai sąlygoja pastovią Kasčiūno ir konservatorių provokaciją, kad šita valdžia neskiria pinigų finansavimui. Plius, konservatoriai išeidami finansine išraiška krašto apsaugai skyrė mažiau pinigų, negu kad buvo skirta 2024 metams.
Manau, kad tai yra nesąžininga. Nesąžininga koalicijos ir žmonių atžvilgiu. Žmonės tą sprendimą pasitiks labai neigiamai, aš manau, šį kartą jau visuomenės nepavyks taip lengvai apgauti, kad, va, mes skiriame, bet neaišku kam, o tiesiog skiriame.
Ar šis sprendimas gali kažkaip paveikti jūsų sprendimą dėl dalyvavimo koalicijoje?
Oi, absoliučiai ne, kadangi šitas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, absoliučiai jokios įtakos neturi. Aš manau, kad ir premjeras šios pozicijos, ko gero, laikosi. Aišku, nežinau, negirdėjau, bet tikrai jis turėtų laikytis panašios pozicijos, nes yra labai atsakingas koalicijos partijos narys. Plius, premjeras yra ypač atsakingas už finansus.
Mes dabar krašto apsaugai realiai skiriame virš 4 proc. Oficialiai yra 3,3 proc., neoficialiai, kaip aš sakau, netiesiogiai apie 4,4 proc. Tai premjeras irgi, aš net neabejoju, kad jis nemato jokios galimybės to įgyvendinti. Nebent aš kažko nežinau, bet aš būsiu realistas, nebūsiu fantastas, kuris kalba kažkokius vėjus. Aš norėsiu pažiūrėti, kaip tie sprendimai bus įgyvendinti.
O iš kur būtų paimti šie pinigai? Kaip, jūsų manymu, toks gynybos biudžeto didinimas paveiktų švietimą, sveikatos apsaugą ar kitus sektorius?
Švietimą vienareikšmiškai paveiktų. Sveikatos apsauga automatiškai lygiai taip pat būtų paveikta.
Ir kitas yra dalykas – jeigu Lietuvoje tai inicijuoja prezidentas, kaip suprantu, jis po šito pasiūlymo inicijuoja didinti PVM iki 23–24 proc., nes reikės surinkti pinigus. Tai jauni asmenys, 15–17 metų, matydami, kad valstybė tampa nestabili ir neprognozuojama, tiesiog po mokslų pabaigimo pasirinks Daniją, Švediją, Norvegiją. Dar daugiau jaunosios kartos žmonių išvyks nebijodami, kad jie gaus pirmą kvietimą atlikti privalomąją karo tarnybą ir gaus įspėjimą, po kelių mėnesių gaus baudą, o dar po metų gaus baudžiamąjį įsakymą.
Tai mes prarasime jaunąją kartą, kuri dirba. Nebent yra sprendimas, kad Lietuvoje privalomą karo tarnybą galėtų atlikti ir asmenys, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Jeigu toks sprendimas yra suplanuotas, tada viskas tvarkoje, nes čia iš karto iškyla emigrantų ir darbo jėgos grėsmė.
Lietuvoje gimstamumas 18 tūkst., mirtingumas 41 tūkst. Bus darbo jėgos trūkumas, 2026 metais papildomai reikės apie 60 tūkst. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Seimas nuo 2026 metų turės didinti migrantų kvotą.
Tai aš nežinau, ar čia valdančioji dauguma ir aplamai visuomenė yra pasiryžusi. Plius, migrantai atvyks tikrai ne iš Vakarų Europos, nes jie nevažiuoja pas mus. Jie bus iš centrinės Azijos: Kazachstanas, Tadžikistanas, Kirgizija, Rusija, Baltarusija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes įsileidžiame rusifikaciją ir turime automatiškai socialines problemas.
Man tai išvis čia yra keista. Aš manau, kad pirmiausia apie tokius sprendimus yra informuojami pagrindinių politinių partijų lyderiai, paaiškinama, kas kaip, o ne šiaip sau išeina ir šauna kažkokį skaičių, kur dabar visi nesupranta, ką čia turi komentuoti, nes kažkas taip sugalvojo, susapnavo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
