Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu.
Taip jis kalbėjo iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytai Valstybės gynimo tarybai (VGT) penktadienį paskelbus apie sprendimą iki minimų skaičių padidinti lėšas gynybai 2026–2030 metais.
„Aušriečių“ pirmininko teigimu, norint pasiekti tokį rodiklį, būtinas Europos Sąjungos prisidėjimas.
„Nežinau, kodėl reikėjo šiandien šauti tokį sprendimą. Tai labai rizikingas dalykas. Nebent prezidentas (Gitanas Nausėda – BNS) turi stiprų (gynybos eurokomisaro Andriaus – BNS) Kubiliaus, Europos Komisijos palaikymą, kad tikrai mums duos 0,5 mlrd. ar 1 mlrd. eurų prie trūkstamos sumos“, – penktadienį BNS sakė R. Žemaitaitis.
„Čia nerealu, iš fantastikos srities. Suprantu, kad kai kurie užsižaidė karo temomis ir pradeda šiandien tą temą eskaluoti“, – teigė jis.
Politiko skaičiavimu, norint pasiekti VGT nurodytą gynybos finansavimą, papildomai reikėtų rasti apie 1,8 mlrd. eurų.
„Sustos švietimas, sustos socialinės paslaugos, kitos sritys, dėl to iš Lietuvos emigruos ir pabėgs jaunimas. Manau, kad į tai reikėtų labai atsakingai žiūrėti. Žodžiai yra labai skambūs, sveikintini, bet gal nebereikėtų žaisti kareivėliais, o reikėtų realiai, iš kur tuos finansus paimti“, – BNS kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
Pasak R. Žemaitaičio, po tokių sprendimų, Lietuvos prezidentas privalo drauge su regiono valstybėmis kelti klausimą dėl beprocentinio skolinimosi iš ES institucijų, o ne iš bankų.
„Nemuno aušros“ pirmininkas BNS teigė, kad jo vadovaujama frakcija Seime dėl išlaidų gynybai didinimo apsispręs tik pamačiusi, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos ir iš kokių šaltinių jos bus paimtos.
„Jeigu jie planuoja dėl to įvesti naujų mokesčių, mes aiškiai pasakėme, kad nebalsuosime už jokius naujus mokesčius, tikrai nepritarsime“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.
Anot jo, jeigu prezidentas G. Nausėda siūlys didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, akcizus, tegu pats, o ne Vyriausybė registruoja atitinkamas įstatymų pataisas.
„Prezidentas tegu pats registruoja tokias pataisas, nes turi iniciatyvos teisę įstatymo leidyboje. Kad pats užregistruotų konkrečius įstatymų projektus, kokius jis mano, kad reikėtų kelti mokesčius, jog pasiektume 5–6 proc. BVP“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.
Be to, jis kelia klausimą dėl jau dabar krašto apsaugai skirtų pinigų panaudojimo skaidrumo.
„Reikia kuo greičiau atlikti, inicijuoti Krašto apsaugos ministerijoje auditus, ar efektyviai, tinkamai panaudojami pinigai, nes kai tokių pinigų kiekis pateks į krašto apsaugą, bus klausimas, kaip tikslingai ir sąžiningai panaudojami“, – tvirtino politikas.
Penktadienį VGT sutarė, kad gynybos finansavimą būtina didinti, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
„Nemuno aušros“ frakcija Seime turi 19 narių ir yra trečia didžiausia frakcija parlamente.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
