„Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.
M. Montis priminė, kad 2003 metais būtent Prancūzija ir Vokietija pirmosios pažeidė Stabilumo ir augimo pakto nustatytas biudžeto deficito lubas - 3 proc. Europos Komisija, kuriai vadovavo tuometis Italijos premjeras Romano Prodi (M. Montis tuomet buvo EK narys), pasiūlė nubausti didžiausias ekonomikas, tačiau finansų ministrai balsavo prieš tokį pasiūlymą.
Atėnai 2010 m. gegužę gavo pirmąjį paramos paketą - 110 mlrd. eurų, kurį skyrė ES ir TVF, siekdamos užkirsti kelią pirmajam bankrotui euro zonoje. Vėliau paaiškėjo, kad šių lėšų Graikijai neužteks, ir kreditoriai nutarė pasiūlyti antrąją kreditinę liniją - 130 mlrd. eurų. Be to, privatūs kreditoriai sutiko nurašyti pusę šios šalies valstybinių obligacijų vertės - taip 350 mlrd. eurų užsienio skolą pavyko sumažinti 107 mlrd. eurų.
2011 metais padidėjo rizikų dėl skolų krizės plitimo į kitas euro zonos šalis: Italiją, Portugaliją, Ispaniją, Airiją. Visos šios šalys yra didžiausios skolininkės Europoje. Pavyzdžiui, Italijos skolos našta siekia net 1,9 trilijono eurų.
