Taip gegužės 3 dieną nusprendė Kauno apygardos teismas, visiškai patenkinęs „LTG Infra“ ieškinį.
„Rangovas projekto įgyvendinimo metu atsiliko nuo patvirtinto darbų grafiko, buvo skatinamas imtis priemonių darbų atsilikimui mažinti, dėl ko (...) vėliau nei numatyta buvo atnaujintas traukinių eismas kelio ruože. Ieškovė („LTG Infra“ – BNS) turi pagrindą reikalauti priteisti iš rangovo numatytą baudą už vėlavimą atnaujinti traukinių eismą“, – rašoma teismo nutartyje.
Ginčas tarp „LTG Infros“ ir konsorciumo kilo dėl vėlavimo įgyvendinti 2018 metų birželį pasirašytą 54,8 mln. eurų vertės geležinkelio statybos nuo Kauno iki Palemono sutartį.
Pasak teismo, sutartyje buvo nustatyta 101 dienos eismo pertrauka, per kurią įmonės turėjo atlikti darbus. Jos metu buvo visiškai sustabdytas traukinių eismas ir dėl to ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir vežėjai bei keleiviai patyrė didelių nuostolių. Tačiau realiai eismo pertrauka užtruko beveik dukart ilgiau – 191 dieną.
Atsižvelgusi į tai, kad darbų projektas buvo koreguojamas dėl „LTG Infra“ kaltės, įmonė teismo prašė iš rangovų priteisti netesybas tik už 49 parų vėlavimą – pagal sutartį jų suma siekė 500 tūkst. eurų.
Konsorciumo atstovai teisme teigė, jog po keturių mėnesių nuo darbų pradžios „LTG Infra“ pakeitė techninį projektą, pagal kurį įmonėms teko rengti naują darbo projektą, dėl to statybos darbai nebuvo baigti laiku.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo 15 kilometrų atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
