Lietuvos gyventojai mano, kad į jų asmeninę pensijų sąskaitą turėtų būti pervedama vidutiniškai 11,2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų, t. y. dvigubai daugiau, nei galima dabar.
Pasak tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, analizuojant dirbančių ir nedirbančių respondentų atsakymus, reikšmingo skirtumo tarp atsakymų nėra, tiek vieni, tiek kiti norėtų, kad į jų asmeninę pensijų sąskaitą būtų pervedamas panašus procentas (atitinkamai 10,9-11,6 proc.).
„Iš dirbančių asmenų, kad į asmeninę pensijų sąskaitą būtų pervedamas didesnis procentas, dažniau norėtų tie, kurie yra įgiję vidurinį išsilavinimą, bei tie, kurių pajamos yra iki 800 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį“, - reprezentatyvios apklausos duomenis komentuoja I. Nausėdienė.
LLRI jaunesniosios ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, tyrimo duomenys rodo, kad žmonės nori kaupti ir taupyti privačiai ir šiuo metu leidžiamos kaupimo apimtys jiems nepriimtinos: jie norėtų, kad pervedama dalis būtų dvigubai didesnė.
„Pastaruoju metu dažnai buvo spekuliuojama, kad dėl finansų krizės žmonės pritars valdančiųjų planui sumažinti įmokas, pervedamas į pensijų fondus. Tačiau, naujausio tyrimo duomenimis, gyventojai norėtų investuoti į pensijų fondus gerokai daugiau. Žmonės pasitiki pensijų fondais ir supranta, kad jų ateities išmokų dydžiai priklausys nuo to, kiek yra įmokėta, tad ir įmokėti jie nori daugiau. Valdžios siūlomas pensijų reformos apimčių sumažinimas būtų didžiulis, neatitaisomas ir lūkesčius žlugdantis žingsnis atgal, tuo tarpu žmonės norėtų šuolio į priekį“, - sako K. Leontjeva.
Šiuo metu privataus pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę 950 tūkst. Lietuvos gyventojų. Seimas siūlo sumažinti socialinio draudimo įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Prezidentas prieš pat Naujuosius šį įstatymo projektą vetavo. LLRI ragina Seimą atsižvelgti į žmonių prioritetus ir įsiklausyti į prezidento veto.
