„Galiu tik savo nuomonę pasakyti (...) – ta vieta labai sudėtinga, padaryta žala gali būti kompensuojama tik plataus masto priemonėmis. Kompensavimo priemonės gali būti labai nutolę nuo to vietos – visa jūros būklės gerinimo programa ir viso Nemuno baseino, Nemuno upės, kaip baseino, pagal bendrąją vandens politikos direktyvą“, – pirmadienį nuotoliniu būdu Šiaulių apygardos teismui liudijo ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas.
„Laiko praėjo daug, kažkokios lokalios priemonės, mano nuomone, sunkiai įmanomos, turi būti žymiai platesnio masto priemonės, kad tą žalą kažkaip kompensuotų. Neturiu idėjų, kaip tai būtų galima padaryti“, – teigė jis.
Anot jo, buvo žinoma, kad naktimis iš bendrovės nuotekos bėga ne tokios kokybės, kokios buvo deklaruojamos. R. Sakalauskas dalyvavo imant mėginius bendrovei nežinant, taip siekiant išaiškinti aplinkybes dėl nevalytų ar nevisiškai išvalytų nuotekų išleidimo. Išaiškinti schemą truko kelias valandas.
„Buvo imti mėginiai, buvo leidžiami dažai, fiksuojama ta aplinkybė, kad po pirminio valymo (…) nuotekos patenka tiesiai į vamzdį, kur turėtų būti išleidžiamos išvalytos nuotekos, toliau į „Klaipėdos vandenų“ vamzdį ir į sąsiaurį“, – sakė R. Sakalauskas, kuris išaiškinant schemą dalyvavo prokurorų prašymu.
Jis taip pat dalyvavo vertinant žalos mastą, „Grigeo Klaipėdos“ siūlomas priemones dėl aplinkos atkūrimo.
Teršalų pastebėti mariose negalėjo
Anot jo, nors nuotekos nebuvo „kažkaip ypatingai toksiškos“, tačiau jose esanti teršalų koncentracija sumažėjo atskiedus penkis kartus. Specialisto teigimu, nuotekoms patekus į Kuršių marias jos prasiskiedė su vandeniu, tad tokiam dideliam telkinyje pastebėti tokios veiklos anksčiau aplinkosaugininkai negalėjo.
Tačiau, pasak R. Sakalausko, nuotekų skiedimas nesumažino į aplinką patekusių teršalų kiekio. Šie patekę į aplinką sukelia įvairius procesus, tarp jų – dumblių žydėjimą, deguonies mažėjimą.
„Žala siejama su neteisėtai į aplinką patekusiais teršalais, teršalų kiekiu. Matyt, daugiausiai su tuo, kokie teršalai išleisti, išmatuoti tą pokytį šiuo atveju kitaip, matyt, nėra pavykę, nes jei būtų kitų padarinių, pavyzdžiui, kritusios žuvys, būtų vertinama per kitokius parametrus, kritusių žuvų kiekį, šiuo atveju – pagal išleistų į aplinką teršalų kiekį“, – sakė jis.
„Grigeo Klaipėdos“ gamybos nuotekų kiekis, R. Sakalausko teigimu, siekė apie milijoną kubinių metrų per metus. Į Kuršių marias patenka ir kitų bendrovių nuotekos, kurios privalo būti valomos, o daugiausia – apie 10-15 mln. kub. metrų per metus – jų išleidžia „Klaipėdos vanduo“.
Anksčiau bendrovė „Grigeo Klaipėda“ siūlė kompensacines priemones – su Klaipėdos savivaldybe ir „Klaipėdos vandeniu” prieš kurį laiką „Grigeo Klaipėda“ pasirašė sutartį dėl dviejų-trijų paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo mieste.
Tarp siūlymų buvo ir nendrių Kuršių mariose pjovimas, kuriuo siekiama pašalinti iš vandens telkinio ne savo išleistus teršalus, tačiau ši priemonė Aplinkos apsaugos departamento nebuvo patvirtinta neįrodžius siekiamo aplinkosauginio poveikio. R. Sakalausko teigimu, tokios kompensacinės priemonės nėra tinkamos.
„Jei tu šovei į žmogų, kulkos išėmimas nėra žalos nunulinimas, jau padarytos pasekmės. Išėmimas nereiškia, kad žala išnyko, tai sudėtingas vertinimas, išimt teršalą – lieka padariniai, turi būti įvertinta, kaip priemonė atkuria padarinius“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistas.
Jis taip pat patvirtino, kad bendrovėje juridiškai nebuvo įteisintas avarinis vamzdis, kuriuo būtų galėjusios tekėti nevalytos nuotekos. Tokia priemonė galima, tačiau numatyta, kaip ji turi būti įteisinta.
Paslėpti nevalytų nuotekų tekėjimą, ministerijos atstovo teigimu, buvo galima per keletą minučių nukreipiant jas į valymo įrenginius.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti didžiausias „Grigeo“ savininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
