Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.
„Pinigų šios srities projektų plėtrai bus galima pritraukti tiesiogiai iš žmonių, atsisakant konservatyvių šaltinių – bankų, kredito unijų ar fondų – finansavimo. Įrankis sujungs NT plėtotojus ir privačius asmenis. Pastarieji, net ir turėdami 100 eurų, galės investuoti į projekto paskolą, kuri bus apsaugota hipoteka“, - skelbiama platformos atstovų pranešime.
Ieškančių jau yra
Projekto vadovas Donatas Šatkauskas pastebi, kad šiandien sklypų savininkai ieško investuotojų, o Lietuvoje yra nepagrįstai didelis kiekis privačių asmenų pinigų.
„Tradiciškai NT projektų iniciatoriai turi patys surinkti reikiamų lėšų arba pradėti ilgas ir dažnai nepalankias derybas su bankais ar kredito unijomis dėl projektų finansavimo galimybių. Atlikus nekilnojamojo turto skelbimų portalų analizę, paaiškėjo, kad 3 iš 10 sklypų savininkų ieško investuotojo ar partnerio NT projektui“, – analizuoja jis. Tuo tarpu, pasak Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, alternatyviu finansavimu pirmiausiai naudosis mažieji rinkos dalyviai ir naujokai.
„NT vystytojai gali imtis mažesnių, nišinių ar vykdomų etapais projektų, kurie ne visada atitinka banko keliamus reikalavimus finansavimui gauti. Tiesa, paskolos dabar yra pigios ir didiesiems investuotojams gauti pinigų nėra sunku, taigi sutelktinio finansavimo platformos pirmiausiai suvilios pradedančiuosius rinkos dalyvius, kurie negauna palaikymo iš bankų“, - portalui tv3.lt sakė jis.
Konkurencija bankams
Anot M. Statulevičiaus, komerciniai bankai seka šiuos pokyčius, todėl finansavimo rinkoje gali prasidėti įdomi konkurencinė kova.
„Pasaulyje tai nėra naujiena ir jau investuojamos didelės sumos. Didžiausias investicijas skaičiuoja JAV ir Didžiosios Britanijos investuotojai ir apie tai nemažai kalbėta nekilnojamojo turto parodoje Kanuose. Pamažu tai ateina į Lietuvą. Tokios platformos pritraukia mažuosius investuotojus, kurie dėl savo ribotų finansinių resursų ir patirties trūkumo negali dalyvauti visuose NT projektuose. Pasaulio praktikoje skaičiuojama, kad vienas investuotojas vidutiniškai įneša 15-20 tūkst. JAV dolerių“, - pasakoja jis.
Tuo įsitikinę ir „Lenndy“ atstovai, kurie teigia, kad smulkieji vystytojai dažnai susiduria su bankų nelankstumu.
„Lietuvos banko (LB) atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje jaučiamas alternatyvių verslo finansavimo priemonių poreikis. Būtent jį bando atliepti platformos kūrėjai. LB teigimu, bankų teikiamos paskolos ne visuomet yra optimali verslo išorinio finansavimo priemonė. Atliktos įmonių apklausos duomenimis, beveik 39 proc. tyrime dalyvavusių mažų įmonių nurodė, kad jų prašymai pasiskolinti arba pakeisti esamų įsipareigojimų sąlygas buvo atmesti, o didelių įmonių segmente tokių atvejų buvo vos 13,5 proc“, - rašoma jų pranešime.
Įstatymais dar nereglamentuota
Tiesa, bankai nenoriai skolina dėl sugriežtėjusių taisyklių, kurios buvo įvestos po paskutinės finansinės griūties. Pasak M.
Statulevičiaus, patiems klientams reikėtų pasidomėti, kaip tokie projektai yra finansuojami, jei jo vykdytojas yra naujas žaidėjas.
„Alternatyvos buvimas turi savo kainą. Dalyvavimas ir skolinimasis iš šios platformos nesieks sumų, kurias šiandien gali pasiūlyti komerciniai bankai. Lietuvoje trūksta teisinio sutelktinio finansavo reglamentavimo. Įprastu atveju juk turtas yra įkeičiamas banko naudai. Dabar lieka klausimai, kaip šiuos dalykus spręs platformos, kokia procentine dalimi bus įkeičiamas turtas ir panašiai. Alternatyva yra įdomi ir ji kelią skinsis, tik išlieka sąnaudų klausimas. Tie, kurie gali gauti bankuose, tokiomis platformomis kol kas nesinaudos“, - kalba ekspertas.
Tuo tarpu „Lenndy“ atstovai tikina, kad LB jau yra parengęs sutelktinio finansavimo teisinį reglamentavimą ir pateikęs Vyriausybei svarstyti kreditavimo įstatymo pataisas. Numatoma, kad Vyriausybė sprendimą priims iki šių metų pabaigos.
