VPT vertino pirkimo būdo pagrįstumą. Tarnyba teigia nekvestionuojanti NATO renginio svarbos, ir to, kad „Litexpo“ buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės užduotis, tačiau „Litexpo“ nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatytų įvykių kategorijos, todėl ji pirkdama neskelbiamų derybų būdu pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Rugsėjį skelbta, kad VPT vertina aštuonis, arba maždaug trečdalį neskelbiamų derybų būdu įgyvendintų prekių ir paslaugų pirkimų, skelbtų NATO viršūnių susitikimui.
Pasak VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas yra teigęs, kad VPT bando nustatyti pirkimų sąsajas, NATO sekretoriato vaidmenį organizuojant pirkimus, taip pat įvertinti priežastis, kodėl jie vyko skubos tvarka.
„Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas rugsėjį Seime sakė, kad dauguma NATO viršūnių susitikimui skirtų pirkimų buvo dideli, o jų procedūros sudėtingos, be to, pirkimų metu dar nebuvo atsistačiusios pandemijos metu sutrikusios tiekimo grandinės – dėl to didelius užsakymus esą ir gavo nuo pandemijos nukentėjusios ir mažas pajamas gaunančios įmonės.
Anot jo, tiekti ryšio paslaugas „Telia Lietuva“ buvo pasirinkta, nes renginio metu reikėjo užtikrinti aukštą ryšio kokybę, o ši bendrovė vienintelė iš tiekėjų buvo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.
BNS anksčiau skelbė, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – už beveik 3 mln. eurų ji buvo perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.
Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, balandį stebėjosi garso įrangos ir konstrukcijų nuomos iš „Up Records“ ir „Topaz“ kainomis teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.
„Litexpo“ tuomet atmetė abejones dėl skaidrumo sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.
