Penktadienį per susitikimą su J. C. Junckeriu šią problemą iškėlė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
„Tai neprisideda nei prie ekonominių, nei prie socialinių skirtumų ES viduje mažinimo, be to, kelia įtampą. Siekiame išmokų suvienodinimo ir čia prašome EK supratimo bei užtarimo“, – Vyriausybės pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas.
Pasak J. C. Junckerio, ši problema puikiai žinoma Europos Komisijai, ji dės reikiamas pastangas siekiant išmokų suvienodinimo.
EK pirmininko teigimu, artimiausiu metu turėtų būti pateiktas konkretesnis Komisijos siūlymas dėl bendrosios žemės ūkio politikos atsižvelgiant į naująją finansinę perspektyvą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos ES narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. Pernai gruodį žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė abejojantis, kad nuo 2020 metų išmokos bus vienodos visoje ES.
EK pernai lapkritį priėmė komunikatą dėl bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkos po 2020 metų. Anot jo, žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik pateikus daugiametės finansinės perspektyvos projektą – tai numatoma padaryti iki šių metų gegužės.
S. Skvernelis per pokalbį su J. C. Junckeriu taip pat pabrėžė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais svarbą ir išreiškė viltį, kad birželį bus pasirašytas politinis susitarimas dėl šio projekto. Tai, premjero žodžiais, būtų puikus šimtmečio sprendimas Lietuvai ir taptų neabejotina šios EK kadencijos sėkmės istorija.
Vyriausybės vadovas padėkojo svečiui už viešai išsakytą pažadą dėl reikiamo finansavimo tolesniems Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams, taip pat – už EK sprendimą skirti finansinę paramą nuo liūčių nukentėjusiems mūsų šalies ūkininkams.
„Šis sprendimas svarbus ne tik finansine, tačiau ir moraline prasme“, – teigė S. Skvernelis.
Per susitikimą aptartos ir projekto „Rail Baltica“ perspektyvos. EK pirmininko teigimu, projektas turi būti įgyvendintas bet kokia kaina, tačiau tam stinga glaudesnio trijų Baltijos valstybių sutarimo.
Lietuvos premjeras savo ruožtu kėlė klausimą dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
„Esame dėkingi EK, kad ji supranta ir traktuoja Astravo klausimą ne kaip Lietuvos ir Baltarusijos, o Europos Sąjungos ir Baltarusijos problemą“, – akcentavo premjeras.
J. C. Junckeris Vilniuje lankosi valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
