Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet. Ūkininkai bando bent valandą ištaikyti, kada galėtų nuimti derlių, tačiau nežinia ar ir iš nuimto derliaus bus naudos, nes kokybė – labai prasta.
„Jei kuli prie 18 laipsnių drėgmės ir daugiau – pelnas nulinis, galima net nesikėti. Net tik ūkininkams bus blogai, bet ir vartotojams. Grandinėje ne vienas segmentas, tad pasijaus visoje grandinėje. Lietuvos gyventojams bus žymiai sunkiau ir maistas, ypač tas, kuris iš grūdų ir rapsų, bus brangesnis“, – įsitikinęs J. Talmantas.
Prastas grūdų derlius pastebimas visoje Europoje
Išlaikyti grūdinių produktų kainas Lietuvoje padėdavo importuojami grūdai iš kitų šalių. Tačiau anot J. Talmanto, visoje Europoje šiais metais lijo, yra šlapia ir nėra galimybės prikulti aukštos kokybės grūdų.
„Prancūzijoje beveik tokia pati situacija kaip pas mus, kitur irgi – grūdai tokie, kad jokių produktų nepagaminsi. Bandytume eksportuoti į Europą, tačiau jie turi tokius pačius kaip mes, jiems reikia gerų, o tokių mes neturim. Galbūt kai kurie verslininkai žiūrės į Ukrainą ir Rusiją, nes ten lyg neblogas derlius. Tik neaišku, paskelbia vieną, gaunasi kita“, – komentuoja J. Talmantas.
Pasak jo, apie pusė derliaus dar nė nenuimta, o kai kuriuose rajonuose – Kėdainių, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Zarasų – dalis grūdų priploti prie žemės, palaidoti ir nebėra tikimybių juos nukulti. Be to, tokios produkcijos niekas pirkti nenorėtų.
„Kur juos dėti, jei niekas nepirks. Tada ar iš vis apsimoka nuiminėti, nes juk dar didesnis nuostolis. Dabar rašome raštą dėl esamos situacijos ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei dėl esamos tragiškos situacijos. Prašysime banko paskolos atidėjimo terminų“, – teigia LŪS pirmininkas.
Tikimasi, kad valdžios atstovai įkalbės biokatilines, kurios nupirktų dalį sudygusių prastos kokybės grūdų produkcijos ir sukūrentų. J. Talmantas pripažįsta, nors ir nesinori deginti grūdų, bet tada būtų bent kažkokia perspektyva susidariusioje situacijoje. Nes dabartinė nelaimė užkerta kelią ir rapsų derliui.
„Iki rugpjūčio 25 reikia sėti rapsus, padėti pamatus kitų metų derliui, bet negalime dėti, nes ten, kur turi būti rapsai, dar nenukulti kviečiai. Technika negali įvažiuoti, buksuoja, skęsta. Situacija sudėtinga, kitam metui derliui nėra galimybių“, – teigia jis.
Dėl šių priežasčių LŪS pirmininkas įsitikinęs, keisis viskas. Tiek iš grūdų, tiek iš rapsų gaminami produktai kainuos daugiau.
Įmonės grūdų užsipirko anksčiau
Vis dėl to Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė skuba nuraminti – perdirbimui įmonės žaliavos nusipirko iš anksčiau, tad kainos turėtų išlikti panašios į dabartines.
„Įmonės daugmaž nusipirko atitinkamą kiekį grūdų, tai negaliu sakyti kad labai atsilieps. Gal šiek tiek ir bus didesnis procentas produktuose kitos rūšies grūdų, bet manau vartotojui, kuris perka aukščiausią rūšį, tikrai jos nusipirks. Su avižiniais dribsniais gal sudėtingiau bus, nes reikėjo labai pagauti laiką, kada nuimti avižas, kad dribsniai būtų kokybiški. Bet vis tiek bus atsirenkama, nemanau, kad vartotojai gaus prastesnę pekę“, – sako ji.
Pasak D. Ruščiauskienės tiesa, kad sąlygos derliui nedėkingos tiek Lietuvoje, tiek ir Prancūzijoje bei Anglijoje. Tai turi įtakos ir grūdų kokybei.
„Kuo toliau, tuo prastėja grūdai. Niekas nepeš aukštos kokybės, nes nebėra iš ko paimti. Tai bus tokie, kokie yra. Bet kokiu atveju, produkcija nebus tokia prastesnė, jog ženkliai pajustų vartotojas“, – teigia pašnekovė.
D. Ruščiauskienė prideda, kad tikrai nebus taip, jog vartotojas liks be kasdienio produkto: galbūt bus daugiau įsivežama iš kaimynų galbūt lietuviai mažiau eksportuos.
„Vilniaus duonos“ Komercijos direktorius Gražvydas Jukna taip pat tvirtina, kad produkcijos kaina priklausys ne tik nuo lietuviško grūdų derliaus, nes miltus tiekia įvairiausios šalys.
