Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją sukūrė paprasti valdininkai, net nesikonsultavę su ekspertais. Gal todėl neverta stebėtis, kad šalis kuo toliau, tuo labiau yra energetiškai izoliuota. O dar paaiškėjo, kad ir naujos elektrinės turbūt nespėsime pasistatyti iki 2020-ųjų, kaip buvo suplanuota, nes nėra kam statyti.
Ekspertų nesiklauso?
Praėjusią savaitę inicijuotoje diskusijoje dėl Lietuvos energetikos ateities paaiškėjo skandalingas faktas: Lietuvos energetikos ateitį kūrė valdininkai, nė nesikonsultavę su Lietuvos mokslininkais. Atsiklausta buvo tik užsienio ekspertų specialistų, nesuvokiančių šalies ypatumų. “Mokslininkai nuolat turėtų vertinti dinamiką ir siūlyti sprendimus, tačiau nėra ne tik tokios grupės, bet apskritai rengiant strategiją nebuvo atsiklausta Lietuvos ekspertų nuomonės. Pamatėme jau baigtinį dokumentą. Sunku net ką nors ir komentuoti, kadangi ministerijos atstovai nesugeba paaiškinti, kuo remdamiesi pateikė tokius pasiūlymus", - stebėjosi Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis.
Iliuzijų kratinys
Parlamentarui Kęstučiui Daukšiui nuostabą kelia faktas, kad net nėra skaičiavimų, ar naujos atominės elektrinės statyba atsipirks, kiek ji kainuos. Anot jo, strategija tėra skaičiavimais neparemtų hipotezių rinkinys.
„Ministerija bando skambiais šūkiais įteigti visuomenei, kad viskas bus gerai. Tačiau pasigilinus, kokio tai lygio dokumentas, optimizmą greitai pakeičia nusivylimas. Konkretus pavyzdys - elektros birža. Valdžia ploja rankomis, tačiau realybė tokia, jog ta birža labiau imitacinė: keli pardavėjai deklaruoja ne tas elektros kainas, kuriomis realiai parduoda, o tas, kurias jiems naudinga parodyti. Birža tėra iliuzija", - tvirtino K.Daukšys.
Statybos nusikelia
Anot jo, strategiją kūrė „du vaikinukai iš Energetikos ministerijos Strateginio planavimo skyriaus", todėl joje pateikti skaičiai netikslūs, esą yra ir daugiau rimtų klaidų. Negana to, pasak parlamentaro, strategija pernelyg optimistinė. K.Daukšio teigimu, vien jau planas iki 2020-ųjų turėti naują atominę elektrinę yra nerealus.
„Kai pasitraukė vienintelis potencialus investuotojas iš Korėjos, tapo akivaizdu, kad procesas dar mažiausiai metams bus nukeltas. Premjeras sako, kad su projektu labai pasistūmėta į priekį. Gal taip ir yra, jei sako. Bet niekas to nežino, nes viskas daroma po „kaldra", - sakė K.Daukšys.
Mokslininkai nusivylę
Akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Antanas Buračas iš viso abejoja, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė.
„Rimti specialistai, tokie, kaip Jurgis Vilemas, sako, kad Lietuvai neapsimoka statyti elektrinę, nes niekas nežino, kiek ji kainuos, kada atsipirks ir ar iš viso atsipirks. Neapskaičiuotos sąnaudos. Kalbama, kad statybos turėtų kainuoti nuo 10 mlrd. iki 20 mlrd. litų. Tačiau tokiais netiksliais skaičiais tikrai negalima vadovautis. Juk didelis skirtumas, ar 10 mlrd., ar 20 mlrd. Be to, Lietuvos biudžeto disbalansas milžiniškas, skola auga neįtikėtinu tempu ir nestatant elektrinės", - priminė A.Buračas.
Akademikas taip pat nesuvokia, kodėl energetinės strategijos kūrėjai nesikonsultuoja su ekspertais.
„Akademikas Aleksandras Vasiliauskas buvo sudarytoje darbo grupėje dėl strategijos kūrimo. Tai sakė, kad niekada ten nosies nebekiš, kadangi neįmanoma pasakyti nė vienos protingos minties, niekas nesiklauso", - sakė A.Buračas.
Neiškentė nepasigyręs
Beje, savaitgalį premjeras Andrius Kubilius Varšuvoje susitiko su Latvijos, Estijos bei Lenkijos premjerais. Šios valstybės ketina kartu su Lietuva statyti bendrą jėgainę. A.Kubilius dar kartą pakartojo, kad statybos projektas smarkiai pasistūmėjęs į priekį, nors iš tiesų dabar esame beveik nuliniame taške.
