Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.
Sprogus nekilnojamojo turto burbului apsilaižėme atsiradusius skaudžius gumbus ir lipame ant to paties grėblio? Nejaugi mūsų – ir eilinių gyventojų, ir bankininkų – atmintis tokia trumpalaikė, kad pamiršome, kas dėjosi sprogus burbului ir tuo pat metu užklupus krizei? Neišgalėjimas sumokėti paskolos, anstolių žygiai, atimti visiškai nuvertėję butai. Viskas tik dėl to, kad šimtatūkstantinės sumos buvo pasiekiamos dėl kelių parašų ir niekam labai nerūpėjo, ar sumokėjus mėnesinę įmoką liks pinigėlių duonos kąsniui.
Šįkart bankas pasiteisino paprastai – atsakingo skolinimo taisyklės dar neįsigaliojo. Taip, LB žada, kad žiniasklaidai jas pristatys šią savatę. Tačiau kas kitas pamokys finansiškai neišprususius tautiečius, jei ne patys bankai? Jei žmogus neišgali sutaupyti bent 15 proc. perkamo būsto vertės, kokia tikimybė, kad atėjus sunkesnei dienai jis ras laisvų pinigų įmokai?
O kiek tokių šimtatūkstantinių paskolų liko paslaptis? Nors, LB duomenimis, bendra situacija gal ir netokia bloga: vidutinis paskolos ir užstato santykis Lietuvos rinkoje yra 80 procentų.
Verta pabrėžti, kad šiuo atveju 100 proc. būsto vertės siekiančias paskolas iš banko išsiderėjo naują daugiabutį pastačiusi bendrovė. Na, taip, būstą parduosi lengviau, kai pirkėjui nereikės papildomo kapitalo. Gal ir neblogas planas: nerandi savo objektui pirkėjų, eik į banką, ieškok ryšių ar neškis vokelį su pinigais ir išsiderėk šimtaprocentines paskolas. Laimės visi: ir pirkėjas, ir pardavėjas, ir bankininkas...
