Privataus sektoriaus atstovams, kurie yra įgyvendinę Lietuvos teisės aktų nustatytus reikalavimus (gavę licencijas, saugos sertifikatus, paprašę infrastruktūros pajėgumų, įregistravę riedmenis ir kt.) bei yra pasirengę mokėti už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir prisiimti atsakomybę už traukinių eismo sukeliamas pasekmes, nėra kliūčių naudotis Lietuvos viešąja geležinkelių infrastruktūra. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, tokioms įmonėms užtikrina galimybes nediskriminacinėmis sąlygomis vykdyti keleivių ar krovinių pervežimus Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje yra 35 įmonės, kurios turi licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Privačios įmonės atlieka manevravimo darbus stotyse bei privažiuojamuosiuose keliuose.
Vis dėlto iki šiol geležinkelio linijomis nei keleivių, nei krovinių nauji vežėjai neveža, o pervežimus Lietuvos geležinkelių tinkle vykdo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovės nuomone, taip yra dėl Lietuvos geležinkelių rinkos specifikos:
- keleivių vežimo geležinkeliais veikla skirtingai nei visose kitose ES valstybėse Lietuvoje nedotuojama, todėl privačiam verslui nepatraukli. Dėl santykinai mažo potencialių keleivių skaičiaus, mažų atstumų, neblogai išplėtoto automobilių kelių tinklo ir kitų priežasčių Lietuvoje šiuo metu nėra komerciškai atsiperkančių vietinių keleivinių traukinių maršrutų;
- krovinių vežime Lietuvos geležinkeliuose dominuoja tranzitiniai kroviniai, sunkieji mišrūs sąstatai. Siekiant efektyviai organizuoti tokią krovinių vežimo veiklą, būtinos santykinai didelės investicijos – magistraliniai ir manevriniai lokomotyvai, vagonų parkas, riedmenų priežiūros įrenginiai, komercinis tinklas stotyse, IT sistemos ir kt. Reikia dalyvauti tarptautinių geležinkelio organizacijų veikloje. Nauji vežėjai turėtų klientams pasiūlyti geresnes paslaugas nei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuoja visame 1520 mm vėžės geležinkelio tinkle moderniausią bei efektyviausią prekinių ir manevrinių lokomotyvų parką, o bendrovės taikomi krovinių vežimo tarifai yra vieni mažiausių tarp Senojo žemyno šalių geležinkelių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisija lygina ES šalių geležinkelius ir vertina juos tik iš vienos pusės. Vien faktas, kad tame pačiame geležinkelių tinkle veikia daugiau nei vienas vežėjas, dar neparodo, kad geležinkelių transportas tapo efektyvesnis. Juolab, kad to neįrodo ir kitų ES šalių geležinkelių rezultatai.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, labai naudinga būtų palyginti, kiek ES šalyse skiriama valstybės dotacijų geležinkelių sektoriui – geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, keleivių vežimui ir kitiems geležinkelių tikslams. Pagal tai, ar geležinkelis dotuojamas iš valstybės biudžeto, ar išgyvena be dotacijų ir netgi sumoka dividendų valstybės biudžetui (AB „Lietuvos geležinkeliai“ atveju) būtų galima objektyviai spręsti, ar geležinkelių transportas šalyje veikia efektyviai. Šiuo požiūriu Lietuvos geležinkelių transporto sektorius neabejotinai būtų tarp lyderių, lyginant su kitomis ES šalimis.
