Lietuvos ekonomika toliau išnaudoja visus augimo komponentus: augantį vartojimą, įsibėgėjusias investicijas, kylantį eksportą, tačiau dėl pasaulyje stiprėjančių protekcionistinių nuotaikų ir prekybos karų būtina stiprinti silpnąsias šalies ekonomikos grandis, teigiama „Luminor“ pranešime.
Pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinė retorika vis dažniau virsta į Kiniją bei kitas prekybos partneres nukreiptais veiksmais. Pasaulinio prekybos karo perspektyva įvedė naujų sunkiai prognozuojamų kintamųjų, kurie iš esmės gali sujaukti esamą pasaulio ekonominę konjunktūrą.
„Visgi, pasaulinio prekybos karo epicentrui pasislinkus į Rytus, Europos Sąjungai atsiveria galimybė tapti pasauline laisvos prekybos lydere. Kol du pešasi – trečias laimi, tad JAV ir Kinijai tebesisvaidant abipusiais prekybos apribojimais, Europos Sąjunga tampa itin geidžiama užsienio prekybos partnere“, – pranešime sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, didesnį nerimą Europos sąjungai kelia sparčiai prastėjanti kaimyninių Turkijos bei Rusijos ekonominė būklė, kuri didina geopolitinių konfliktų galimybę bei migrantų krizės atsinaujinimo grėsmes.
„Luminor“ ekonomistų teigimu, Lietuvos eksportuotojai kol kas išlieka atsparūs išaugusio neapibrėžtumo virusui, o įsibėgėjantis prekybos karas gali būti ir naudingas Lietuvai.
„Lietuva, esanti ES, euro zonos, NATO ir EBPO nare, reikšmingai priartėjo prie pažangiųjų Vakarų valstybių pagal makroekonominės, verslo bei teisinės aplinkos stabilumą bei infrastruktūros kokybę, tačiau gali pasiūlyti gerokai pigesnę darbo jėgą. Tai tampa dideliu konkurenciniu pranašumu prieš pirmose prekybos karo fronto linijos eilėse esančias besivystančias rinkas, tokias kaip Kinija, Turkija, Rusija ar Meksika“, – aiškino Ž. Mauricas.
Prognozuojama, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas šiemet augs 5 proc., kitąmet – 4 proc., o 2019 metais – 3 procentais. Namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti atitinkamai 4,4 proc., 4 proc. ir 2,5 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) – 6,5 proc., 5 proc. ir 4 procentais.
Pasak „Luminor“ ekonomistų, aplinkybės vartojimui augti išlieka palankios: infliacijos spaudimas šiek tiek prislopęs, darbo rinka „dūzgia“, atlyginimai kyla, gyventojų perkamoji galia auga.
„Be to, rinkiminiai metai, minimalios mėnesinės algos numatomas padidinimas bei valdančiųjų ambicijos leidžia tikėtis darbo užmokesčio didėjimo ir viešajame sektoriuje. Tai daugeliui vidaus rinka mintančių veiklų ir toliau žada šiuo metu stebimo pakilimo tąsą“, – pranešime tvirtino „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,8 proc., kitąmet sumažės iki 2,5 proc., o 2019-aisiais – iki 2,4 proc., tuo metu vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų siekti atitinkamai 9 proc., 10 proc. ir 6 procentais. Nedarbo lygis šiemet turėtų sudaryti 6,6 proc., kitąmet sumažėti iki 6,2 proc., o 2019 metais – iki 5,9 procento.
Anot „Luminor“ ekonomistų, Vilnius pastaraisiais metais augo sparčiau nei Ryga ar Talinas, tačiau bendras Lietuvos ekonomikos augimas atsiliko nuo Baltijos kaimynių, todėl norint pasiekti spartesnį ekonomikos augimą, reikia daugiau augimo židinių.
„Deja, kandidatų sąraše kol kas yra vienintelis Kauno regionas, kuris augimo tempais pasivijo ir net šiek tiek aplenkė Vilnių. Kiti Lietuvos regionai augo gerokai lėčiau nei Lietuvos vidurkis, o Utenos ir Marijampolės regionuose net buvo fiksuojama ekonominė recesija. Lietuva, priešingai nei Latvija ir Estija, nėra vieno miesto valstybė, tad sėkmė Baltijos šalių ekonominėse lenktynėse priklausys nuo to, ar Kauno pavyzdžiu paseks daugiau regionų“, – sakė Ž. Mauricas.
„Luminor“ ekonomistų teigimu, Lietuvoje dabar yra tinkamas metas būtinoms struktūrinėms reformoms, nes solidus ekonomikos augimas ir nykstantis šešėlis garantuoja biudžeto pajamų kilimą. Tačiau, anot jų, viešųjų finansų tvarumui rizikų kyla dėl kitąmet Lietuvoje vyksiančių rinkimų, nes siekdami stiprinti savo politinį kapitalą, politikai neretai imasi populistinės retorikos, ar net veiksmų.