Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas. Vieni įsitikinę, kad paprastam žmogui Lietuvos ekonomikos augimas jokios naudos neatnešė, kiti tikina, kad atlyginimai didėjo ir žmonės gyvena geriau.
Ekonomistai turi atsakymą. Lietuvos ekonomikos augimas jaučiamas tiek pajamose, tiek kainose. Deja, yra ir tamsioji pusė – kol kainos auga visiems, kai kuriems atlyginimai neaugo.
Mažiausiai uždirbančiųjų dalis mažėja
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikia grafiką iš kurio matyti, kad mažas pajamas gaunančiųjų dalis mažėjo. Štai 2010 metais 64 proc. dirbančiųjų uždirbo mažiau nei 600 eurų per mėnesį, o pernai tokių buvo 45 procentai. Ekonomisto teigimu, uždirbančių mažiau nei 400 eurų dalis sumažėjo nuo 41 proc. iki 15 procentų. Tad jis įsitikinęs, kad ekonomikos augimas teigiamai palietė didelę dalį dirbančiųjų visoje Lietuvoje.
Tiesa, tai dar nesustabdo pajamų nelygybės. Naujienų portalui tv3.lt jis sako, kad jei žiūrėsime į visų gyvetojų pajamas, tai dar nereiškia kad pajamų nelygybė sumažėjo. Tačiau žiūrint per samdomų darbuotojų pajamas, pajamų nelygybė praėjusiais metais mažėjo, nes būtent mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų pajamos augo sparčiausiai.
„Teigiamais reiškinys iš dalies susijęs su minimalios mėnesinės algos (MMA) nuolatiniu didinimu pastaraisiais metais, bet taip pat akivaizdus ir tas reiškinys, kad mažiau mokama atlyginimų vokeliuose. Čia prisidėjo VMI ir „Sodros“ pastangos efektingai tikrinant ir įspėjant įmones, kurios didžiajai daliai savo darbuotojų moka minimalią ar mažesnę algą. Matome, kad pastaraisiais metais būtent šio reiškinio yra mažiau ir, vis didesnė dalis gauna tik oficialių darbo užmokestį“, – sako ekonomistas.
Visgi jis pabrėžia, kad nepaisant šitų teigiamų pokyčių, apskritai pajamų nelygybė šalyje didėja.
„Pagrindinė priežastis ta, kad socialines išmokas ir pensiją gaunančių asmenų pajamos išliko žemos. Čia pagrindinis pajamų nelygybės didėjimo šaltinis, bet žiūrint tik į atlyginimus matome, kad čia pajamų nelygybė mažėja“, – samprotauja ekonomistas.
Tuo tarpu DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė taip pat nurodo, kad didžiajai daliai gyventojų gyvenimas turėjo pagerėti.
„Paklausus IT sektoriaus atstovų manau tikrai ne vienas pasakytų, kad daugiau darbdavių atsirado, atlyginimai auga. Kadangi vidutinis darbo užmokestis auga sparčiai, galima teigti, kad didžiajai daliai auga atlyginimai.
Tuo tarpu mažame miestelyje gyvenančio fabriko darbuotojo paklaus, ar valstybės viešojo sektoriaus darbuotojo, tai ta situacija tikrai nepagerėjo“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja analitikė.
Ir visgi, pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nurodo negyvenantys geriau – augančios kainos.
N. Mačiulis: niekas nesako, kad visi lietuviai gyvena geriau
Kai atlyginimai augo ne visiems vienodai, kainos priešingai – padidėjo visiems. Dėl šios priežasties, kai kurie gali jaustis gyvenantys prasčiau. N. Mačiulis teigia, kad net pačiose turtingiausiose valstybėse yra žmonių, kurių situacija blogėja, kurie paranda pajamas, darbą, atsiduria skurde. Lietuva yra ne išimtis.
„Daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, kurie neturi darbo, šimtai tūkstančių, kurie šiek tiek daugiau nei MMA uždirba, kurie dirba viešajame sektoriuje, ir jų atlyginimai didėja arba labai mažai, arba iš vis neauga. Tų problemų yra, bet reikia pripažinti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų matė akivaizdų atlyginimų augimą pastaraisiais metais ir jis buvo spartesnis nei didėjo kainos. To ignoruoti negalime, bet tuo pačiu turime spręsti ir regioninės atskirties, ir skurdo problemas. Vien neigdami ekonomikos augimo naudą, sakydami, kad to neįaks nejaučia, jokios problemos neišspręsime ir tik dar labiau pakurstysime neigiamą psichologinį klimatą“, – mano N. Mačiulis.
Remdamasis Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodo, kad nuo euro įvedimo pajamų augimas Lietuvoje gerokai viršijo kainų augimą. Iš ekonomisto pateikto grafiko matyti, kad stipriau nei vidutiniai atlyginimai augo tik laisvalaikio paslaugų kainos.
„Visada galime rasti tokių paslaugų, kurios pabrango labiau nei didėjo gyventojų pajamos, bet tokių paslaugų yra mažuma. Pirmo būtinumo prekės – maisto, apgyvendinimo išlaidas, transporto – visur kainų augimas buvo mažesnis nei atlyginimai. Tad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia augo“, – apibendrina jis.
Ekonomistas prognozuoja, kad kol nebus išorinių šokų bei krizės, tol ir toliau atlyginimų augimas Lietuvoje lenks kainų augimą.
Siūlo keisti gyvenamąją vietą
DNB vyriausioji analitikė komentuodama pasiūlo dvi alternatyvas, kaip tiems, kurie uždirba mažiau nei šalies vidurkis ar net mažiau nei MMA pajusti geresnį gyvenimą.
Anot jos, jiems sunku susirasti darbą ir išsiderėti geresnį atlyginimą.
„Šios visuomenės dalies BVP augimas neliečia. Jiems išeitis būtų ieškoti gyvenamos vietos alternatyvos. Stengiantis integruotis į miestus ir ten susirasti darbus. Net neturint kvalifikacijos ar specifinės profesijos, pavyktų save labiau realizuoti nei mažesniame miestelyje.
Kita alternatyva – nebijoti mokslo visą gyvenimą ir pašaukim ieškojimo. Galima persikvalifikuoti. Lietuvoje yra pašalpų gyventojo mentalitetas, susidūrę su tam tikrais sunkumais darbo rinkoje, žmogus bijo bandyti ir kliaujasi valstybės parama, o ši – labai maža“, – nurodo I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016–ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 10,339 mlrd. eurų.
