Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.
Tokia padėtis blogina Lietuvos namų ūkių ir įmonių lūkesčius, riboja įmonių investicijų planus, varžo užimtumo plėtrą, skatina namų ūkius taupyti. Šie veiksniai leidžia manyti, kad Lietuvos realusis sektorius artimiausiu metu augs lėčiau. Neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos plėtrai turės ir AB banko „Snoras“ sustabdyta veikla. Nors tiesioginis šio bankroto poveikis ūkio raidai bus mažas dėl palyginti nedidelės neapdraustų lėšų sumos, tačiau numatoma netiesioginė įtaka. Prognozuojama, kad realusis Lietuvos BVP, 2011 m. paaugęs 5,8 proc., 2012 m. padidės 2,2 proc., o 2013 m. – 3,3 proc.
Svarbus realiojo BVP augimo veiksnys yra privatus vartojimas.
Jį didina tam tikrą laiką augusios gyventojų pajamos – tiek dėl kilusio darbo užmokesčio, tiek dėl ūgtelėjusio užimtumo. Kaip rodo mažmeninės prekybos įmonių duomenys, namų ūkiai gerokai daugiau pinigų išleidžia būsto įrangai, automobilių degalams ir maistui. Vis dėlto dėl tebekylančių kainų ir menkstančio pasitikėjimo privataus vartojimo išlaidos artimiausiu metu nebeturėtų didėti taip sparčiai. Įmonėms atsargiau imantis naujų investicijų, mažiau bus kuriama naujų darbo vietų, nuosaikiau bus keliamas darbo užmokestis, o tai ribos namų ūkių pajamų prieaugį, taigi ir privatų vartojimą. Po spartaus augimo 2011 m. (5,6 %), privatus vartojimas 2012 ir 2013 m. turėtų mažiau – atitinkamai 2,5 ir 2,6 proc. – padidėti.
Kita vidaus paklausos sudedamoji dalis – bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – auga pastebimai mažiau negu anksčiau. Įmonių sprendimus dėl investicijų veikia neaiški tolesnė šalies ir pasaulio ekonomikos plėtra. Didesnės nei prieš metus yra investicijos į negyvenamosios paskirties pastatus ir statinius, o investicijos į gyvenamuosius pastatus, transporto priemones, mašinas ir įrenginius yra mažesnės apimties negu prieš metus. Gamybos pajėgumų plėtra šiuo metu rūpinamasi mažiau nei per ankstesnius keletą ketvirčių, o tai turės įtakos šalies ekonominei raidai prognozuojamu laikotarpiu.
Dėl ne tokių palankių ūkio kaitos perspektyvų, investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 m. turėtų didėti mažiau nei vidutiniškai augo iki šiol (prognozuojama, kad jos padidės 5,0 %), 2013 m. investicijos turėtų ūgtelėti daugiau – 7,9 proc.
Padėtis darbo rinkoje vis dar gerėja, tačiau lėčiau.
Vertinant pokyčius per metus, šalyje mažėja nedarbas, daugiau samdoma darbuotojų. Per metus darbuotojų ypač pagausėjo didžiausiame pagal užimtumą – paslaugų – sektoriuje, daugiausia prekyboje ir transporto bei saugojimo veiklose. Užimtųjų taip pat padaugėjo statyboje ir pramonėje. Tačiau, pastebėtina, kad pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis dirbančiųjų paskutiniu metu nebegausėja. Pagal šiuos duomenis, šiek tiek daugiau nei anksčiau samdoma dirbančių ne visą darbo dieną, o dirbančių visą darbo dieną samdoma mažiau. Įmonėms atsargiai vertinant ūkio perspektyvas, tikėtina, kad užimtumas prognozuojamu laikotarpiu šalyje augs nedaug.
Lietuvos užsienio prekyba tampa mažiau veržli.
Pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis pastaruoju metu auga tik naftos produktų eksportas, daugelio kitų produktų eksportas stabilizuojasi. Ne taip palankiai prie eksporto pokyčių prisideda prekyba lengvaisiais automobiliais NVS šalių rinkose, dėl ko reeksportas, pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis, nebedidėja. Vis dėlto, vertindami ilgesnio laikotarpio duomenis, pastebime, kad mūsų šalies eksportas auga daugiau nei pagrindinių užsienio prekybos partnerių – ES šalių ir Rusijos – importas, o Lietuvos eksportuotojai šiose šalyse atkovoja vis didesnę rinkos dalį. Numatoma, kad importo paklausa minėtose šalyse toliau nuosekliai silpnės, todėl mažiau augs ir Lietuvos eksportas. 2011 m. paaugęs 13,6 proc., 2012 m. realusis prekių ir paslaugų eksportas turėtų pakilti 3,9, o 2013 m. – 5,8 proc.
Iš dalies dėl palankesnės prekybos naftos produktais gerėja užsienio prekybos balansas.
Bendras prekių ir paslaugų prekybos perviršis, palygintas su BVP, paskutiniuoju metu buvo vienas iš didžiausių nuo duomenų rinkimo pradžios. Kartu su mažesniu užsienio kapitalo įmonių pelningumu tai lemia perteklių einamojoje sąskaitoje. Kita svarbi sudedamoji dalis – einamieji pervedimai – toliau palankiai veikia einamąją sąskaitą tiek dėl padidėjusių įplaukų iš ES fondų, tiek dėl didelių emigrantų perlaidų. Užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos balansai artimiausiu metu turėtų būti mažiau palankūs, tačiau, manant, kad vidaus paklausa kils gana nuosaikiai, šie balansai neturėtų stipriai pablogėti.
Palaipsniui mažėja metinė infliacija.
Tai daugiausia lemia maisto kainų pokyčiai, su tam tikru vėlavimu susiję su tendencijomis pasaulio maisto žaliavų rinkose. Metų pradžioje pasaulinės maisto kainos buvo rekordinės ir kur kas didesnės negu prieš metus, o vėliau jos krito ir metų pabaigoje jau buvo mažesnės negu prieš metus. Lėčiau kylant pasaulinėms maisto kainoms, lėčiau brangsta ir maistas Lietuvoje, o tai akivaizdžiai mažina infliaciją. Vis dėlto pakilusios maisto kainos metų pabaigoje tebebuvo pagrindinis infliacijos veiksnys. Nemažą įtaką darė ir administruojamosios kainos, jos dėl nuolat brangusios šiluminės energijos buvo kur kas didesnės negu prieš metus.
Degalų kainos metų pabaigoje kilo daug lėčiau, per metus mažiau pakilus naftos kainai. Prastėjant pasaulio ekonomikos padėčiai nesitikima, kad maisto ir energijos žaliavų kainos didės, taigi išorinio spaudimo kainoms Lietuvoje neturėtų būti. Yra priimta keletas kainas didinsiančių administruojamųjų sprendimų, tokių kaip pabranginta elektra ir didėsiantis akcizas cigaretėms, tačiau jų poveikis infliacijai nebus didelis. Su vidaus vartojimu labiausiai susijusi grynoji metinė infliacija tebėra maža, o kadangi darbo užmokestis ir užimtumas artimiausiu metu augs vangiai, vidaus paklausa neturėtų skatinti kainų kilimo. Numatant lėtesnį ekonomikos augimą ir nuslopusį iš išorės kylantį spaudimą kainoms, tikimasi ir mažesnės infliacijos 2012 m. (2,1 %). 2013 m., vėl ėmus spartėti ekonomikos augimui, kainos taip pat turėtų kilti sparčiau (2,4 %).
