„Reikalavimas, kad administracijos vadovas nuolat gyventų Lietuvoje yra perteklinis, sukeliantis nepagrįstą administracinę naštą tiek esamiems, tiek potencialiems rinkos dalyviams“, - komentare BNS sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Jo teigimu, banko vadovo gyvenamoji vieta neturi esminės reikšmės, vykdant bankų priežiūrą.
L.Linkevičiaus Seime registruotose Bankų įstatymo pataisose taip pat siūloma atsisakyti abipusiškumo reikalavimo nuostatų (angl. reciprocity provisions). Jos numato, kad Lietuvoje veikiantiems Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių bankams, jei jose numatyti papildomi ar griežtesni reikalavimai nei Lietuvoje, gali būti taikomi analogiški reikalavimai.
„Praktikoje abipusiškumo reikalavimas nebuvo taikomas, nes nėra buvę trečiųjų šalių (ne ES šalių) bankų ketinimų veikti Lietuvoje“, - BNS nurodė V.Valvonis.
Atsisakius abipusiškumo reikalavimo, visi Lietuvos bankai veiks vienodomis konkurencinėmis sąlygomis.
L.Linkevičius nurodė, kad pataisos parengtos atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kurios narystės siekia Lietuva, rekomendacijas. Reikalavimo dėl įmonių vadovų arba kitų darbuotojų nuolatinės gyvenamos vietos atsisakyti ragina ir Europos Komisija.
Įstatymo reikalavimo, kad bent vienas banko administracijos vadovas mokėtų lietuvių kalbą, atsisakyti neketinama.
