„Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas. Tai leido sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir uždirbti aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams“, – pranešime sakė Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė.
„Belieka tikėtis, kad paskutinį ketvirtį nepasikartos praėjusių metų scenarijus, kai fondų vertė reikšmingai sumažėjo, ir šie metai pasibaigs teigiamais rezultatais“, – pridūrė ji.
Atskirų pensijų fondų grąža aukščiausią riziką prisiimančiose amžiaus grupėse svyravo nuo 10,47 iki 20,49 proc., vyresniųjų tikslinėse amžiaus grupėse – nuo 6,02 iki 13,12 procento. Turto išsaugojimo pensijų fondų grąža svyravo nuo 4,99 iki 6,68 procento.
Lietuvos banko teigimu, investuojant į akcijas galima uždirbti didesnę grąžą, tačiau ir rizika yra didesnė – tokių pensijų fondų vieneto vertė linkusi svyruoti labiau. Pavyzdžiui, jei jauniausios pensijų fondų grupės nuokrypis svyruoja nuo 8,02 iki 11,49 proc., tai konservatyviai investuojančiame turto išsaugojimo fonde tokie svyravimai - nuo 2 iki 2,42 procento.
Trečios pakopos pensijų fondų investicinio vieneto vertės vidutinis pokytis buvo beveik 11 proc. Akcijų pensijų fondų grupė uždirbo 17 proc. grąžą, o konservatyvaus investavimo pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 4 procentus.
