Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.
„Ekonomikos sveikatos būklė, panašu, kad stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo dar laukia ilga reabilitacija“, – kalbėjo centrinio banko vadovas ir pridūrė, kad Lietuvos ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė, nei mes prognozavome kovo mėnesį.
Pagal atnaujintą labiausiai tikėtiną scenarijų numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet kris 9,7 proc. Tačiau kitąmet turėtų ūgtelėti daugiau nei 8 proc. Beje, kaimyninės Latvijos centrinis bankas prognozuoja, kad šios šalies nuosmukis bus mažesnis -7,5 proc.
V. Vasiliausko teigimu, mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas, ne toks didelis, kaip manyta, prekybos ir pramonės nuosmukis balandį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai.
Naujausi ekonominiai rodikliai – nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas – rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi ir antrąjį pusmetį pradės atsigauti.
Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėn., o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai. Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc.
Tuo metu vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet turėtų sumažėti 2–3 proc., tačiau kitais metais vėl turėtų didėti.
Karantino paskelbimas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai. Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtis. Per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30, vartojimo ir kitų paskolų – 37, paskolų verslui – 17 proc. Vis dėlto paskolų paklausa jau normalizuojasi, o gegužę, palyginti su balandžiu, kad skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc.
V. Vasiliauskas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad dėl ekonominio skatinimo priemonių valstybės skola gerokai išaugs ir pasieks visų laikų rekordinį lygį.
„Tai visos visuomenės pinigai ir juos teks grąžinti“, – įspėjo LB vadovas ir pridūrė, kad priemonės ekonomikai skatinti turėtų būti naudojami efektyviai, kad užtikrintų ekonomikos augimą ateityje.
Primename, kad prasidėjus karantinui kovo mėnesį LB prognozavo, kad sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika, tačiau, kiek jis truks ir kokio masto bus ekonominės šio šoko pasekmės, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutramdyti pandemijos plitimą ir kokios priemonės tam bus panaudotos.
LB tuomet sudarė tris ekonominės raidos scenarijus: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 proc.); 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 proc.); 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 proc.).
Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris laikytas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009 m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.
