Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais.
„Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES. Kadangi ši krizė visų pirma yra vartojimo krizė, aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis leis amortizuoti krizės padarinius, nes skatins vartojimą šalies viduje (vien eksportu šį kartą kliautis negalime, nes daugumoje mūsų eksporto partnerių ekonominė padėtis yra prastesnė nei Lietuvoje)“ – rašo Ž. Mauricas.
Anot jo, emociškai Lietuvai bus lengviau išlipti iš šios krizės duobės, nes šį kartą, tikėtina, neužsiklijuosime sau „nevykėlio“ etiketės, kuri veikia vartotojų emocijas.
Pavyzdžiui, vyraujantis naratyvas 2009 m. buvo, kad Lietuva iš „Baltijos tigro“ tapo „Baltijos kačiuku“ ir šalis nebeturi ateities perspektyvų, tad reikia emigruoti iš šios šalies kol nevėlu.
„Įdomu tai, kad net keturios šalys iš šešių (Danija, Švedija, Suomija ir Čekija), kuriose šiuo metu yra didžiausias vartotojų pasitikėjimo rodiklis, yra tos pačios, kaip ir 2009 m. krizės metu (TOP šešetuke Lenkiją ir Olandiją pakeitė Estija ir Lietuva).
Šias šalis vienija tai, kad jos yra siektini gerovės valstybių, kuriose piliečiai pasitiki vienas kitu, pavyzdžiai, tad Lietuvos buvimas tokioje kompanijoje yra išties džiuginantis. Įdomu tai, kad blogiausiųjų šešetuke taip pat yra jau "etatinių" šalių (pvz. Bulgarija ir Graikija), nors šios šalys šį kartą itin mažai nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos pvz. Bulgarijoje ir Graikijoje COVID-19 atvejų skaičius milijonui gyventojų yra mažesnis nei Lietuvoje (be abejo, vartotojų lūkesčiu temdo prastos turizmo sezono perspektyvos)“ – svarsto ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų.
Palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė −0,3 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 m. gegužę buvo minus 11 ir, palyginti su balandžiu, padidėjo 5 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Po staigaus kritimo praėjusį mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo. Gegužę gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., bet į ateitį žvelgė truputį optimistiškiau.
Gegužę, palyginti su balandžiu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 6 procentiniais punktais (nuo 8 iki 14 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 14 procentinių punktų (nuo 73 iki 59 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su balandžiu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo dalis padidėjo nuo 13 iki 18 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 10 procentinių punktų (nuo 33 iki 23 proc.).
