„Pasaulio ir Europos ekonomikoms belipant iš pandemijos nulemtos ekonominės duobės, patekome į naują neapibrėžtumo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą etapą.
Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais. Susirūpinimą kelia ir kaistanti būsto rinka bei ryškėjantis atotrūkis tarp būsto pasiūlos ir paklausos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai.
Rusijos karo prieš Ukrainą keliama rizika. Žaliavų kainų šokas ir iš esmės nutraukiami prekybos ryšiai su karo paveiktomis šalimis gali sukelti paskolų grąžinimo sunkumų daliai įmonių. Tai galėtų lemti bankų nuostolius ir neigiamai paveikti bendrą ekonomikos augimą.
Dėl karo išaugo ir kibernetinių atakų grėsmė. Vis dėlto Lietuvos banko atliekamas bankų testavimas pagal įvairius nepalankių sąlygų scenarijus rodo, kad šalies bankai pajėgūs atlaikyti daug didesnius sukrėtimus.
Net ir pagal itin nepalankųjį scenarijų, jei Lietuvos BVP 2022 m. sumažėtų 6,5 proc., bankai su didele atsarga viršytų kapitalo reikalavimus ir atlaikytų net daugiau nei 40 proc. indėlių sumažėjimą.
Rizika dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo. Pažeidžiami namų ūkiai ir įmonės galėtų susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, jei didelė infliacija užsitęstų, o palūkanos padidėtų.
Vis dėlto, Lietuvos banko vertinimu, šią riziką mažina per pandemiją sukauptos reikšmingos gyventojų santaupos ir įmonių bei bankų kapitalo atsargos. Be to, didesnės palūkanų normos ilguoju laikotarpiu teigiamai veiks finansinį stabilumą, nes padės slopinti infliaciją ir vėsinti NT rinką.
Rizika dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. Per pandemiją sparčiai kilusios būsto kainos ima atitrūkti nuo pamatinių veiksnių, daugėja netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos plėtros požymių – galiausiai didėja rizika, kad kainos kris ir dėl to išaugs nuostoliai. Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu būsto kainos fundamentaliaisiais veiksniais – ekonomikos, pajamų ar gyventojų skaičiaus augimu – pagrįstas vertes viršija apie 9 proc.
Spartų kainų kilimą daugiausia lemia ryškėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos. Per pandemiją būsto paklausa reikšmingai išaugo, o naujo būsto pasiūla beveik nepasikeitė – pastaruoju metu netgi mažėjo. Be to, naujo būsto pasiūlą artimiausiu metu gali riboti dėl pabrangusių žaliavų padidėjusios statybos kainos ir galimybės gauti statybos leidimus.
Įvertinęs potencialias rizikas, Lietuvos bankas jau ėmėsi atsargumo priemonių ir sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, įvedė 2 proc. kapitalo reikalavimą bankų būsto paskolų portfeliams.
Šios priemonės vėsins investicinių sandorių su paskola rinką, tačiau tiesiogiai nepaveiks nuosavomis lėšomis įsigyjamo būsto, kurio ir yra daugiausia, rinkos. Todėl papildomai reikalingos ir visą rinką veikiančios priemonės, kurioms priimti ir taikyti reikia kitų šalies institucijų sprendimų.
Lietuvos bankas palankiai vertina prasidėjusią diskusiją dėl visuotinio NT mokesčio modelio peržiūros ir šiuo metu nagrinėja pateiktus pasiūlymus. Tinkamai sukalibruotas NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir taip padėtų subalansuoti NT rinką.
Lietuvos banko vertinimu, NT mokestis turėtų būti visuotinis, be daugybės išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams. Be to, dabartinėje aplinkoje ypač svarbu užtikrinti lanksčią ir pakankamą būsto pasiūlą.
