Lietuvoje kai kurių mokesčių sumokama daug mažiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Dėl to ir nėra pinigų, iš ko mokėti adekvačias pensijas, atlyginimus gydytojams ar tinkamai finansuoti kitas sritis.
Tokias išvadas naujausiose rekomendacijose Lietuvai pateikia Europos Komisija. Ji jau ne pirmą kartą rekomenduoja daryti tai, ko ši valdžia padaryti nesugebėjo: padidinti tuos mokesčius, kurių didinimas nekenkia ekonomikos augimui, o surinktus pinigus skirti skurdui ir atskirčiai mažinti.
Lietuvoje mokesčių surenkama per mažai
Lietuvos pajamos iš mokesčių, kaip dalies bendrojo vidaus produkto (BVP), pernai padidėjo, bet buvo daug mažesnės už ES vidurkį.
„Tai riboja galimą viešąjį finansavimą sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir bendroms viešosioms paslaugoms“, – įspėja Europos Komisija.
Ji pažymi, kad 2022 m. pajamos iš nuosavybės mokesčių, kurie mažiausiai veikia ekonomikos augimą, siekė vos 0,3 proc. BVP. O tai yra apie 7 kartus mažiau nei ES vidurkis.
Be to, palyginti su ES vidurkiu, Lietuva surinko perpus mažiau kapitalo mokesčių, taip pat bene mažiausiai transporto mokesčių ir yra viena iš nedaugelio bendrijos narių, kuriose nėra kasmetinio automobilių mokesčio.
„Viešosios išlaidos socialinei apsaugai 2023 m. išaugo, tačiau tebėra reikšmingai mažesnės už ES vidurkį. Tai lemia santykinai žemą socialinių išmokų lygį ir jų apimtį, o senatvės pensijos Lietuvoje yra tarp pačių mažiausių ES, lyginant jas su darbo pajamomis“, – nurodo Europos Komisija.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl neadekvataus sveikatos priežiūros finansavimo daugelio pacientų, ypač gaunančių mažas pajamas, poreikiai neatliepiami. O tai skatina priklausomybę nuo pakišų, negalėjimą užtikrinti konkurencingų algų ir darbo sąlygų sveikatos priežiūros specialistams.
Lietuvių skurdas ir pajamų nelygybė
Europos Komisija rekomendacijose taip pat pastebi, kad, nors pastaraisiais metais senatvės pensijos Lietuvoje didėjo, mūsų mokesčių ir išmokų sistema nepadėjo išgyvendinti skurdo ir pajamų nelygybės.
Jeigu visoje ES skursta vidutiniškai 16,5 proc. gyventojų, tai Lietuvoje – net 20,9 proc.
Be to, jeigu bendrijoje penktadalio turtingiausių ir vargingiausių gyventojų vidutinės pajamos skiriasi 4,74 karto, tai Lietuvoje – 6,39 karto. Paprastai kalbant, turtingi lietuviai yra gerokai turtingesni, o skurstantys gyvena daug skurdžiau nei kiti europiečiai.
„Senatvės pensijų adekvatumas lyginant jas su pajamomis prieš išeinant į pensiją krito ir lieka kritiškai žemas“, – pabrėžia Europos Komisija.
Ji skaičiuoja, kad 2002 m. (naujausi turimi duomenys) Lietuvoje vyresnių žmonių (65 m. ir daugiau) disponuojamų pajamų mediana sudarė 65 proc. priešpensinių pajamų medianos – 15 proc. punktų mažiau nei ES vidurkis.
„Šis skirtumas tarp priešpensinių ir pensinių pajamų didėja nuo 2014 m. Agreguota pakeitimo norma senatvės pensijų gavėjams, kuri rodo pensijų dydį kaip dalį priešpensinių atlyginimų neatskaičius mokesčių, 2022 m. buvo mažiausia visoje ES.
Ir, nors vidutinė senatvės pensija, kurią moka „Sodra“, reikšmingai padidėjo (nuo 277 eurų 2017 m. iki 539 eurų 2023 m.), ji tebebuvo žemiau skurdo ribos (pernai ji sudarė 564 eurus)“ – pastebima rekomendacijose.
Jose nurodoma, kad neadekvačios pensijos didina vyresnių žmonių skurdą. 2022 m. skurdo riziką patiriantys vyresni žmonės sudarė 39,5 proc. visų gyventojų ir šis rodiklis buvo prasčiausias ES (joje šis dydis buvo 17,3 proc.).
Lietuva gali negauti pinigų?
Kaip teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, mūsų šaliai rekomenduojama teikti daugiau dėmesio vėluojančioms reformoms ir investicijoms, „ypač mokesčių reformos įgyvendinimui“.
Esą 2021 m. patvirtintas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“ numato ypač svarbių vienas kitą sustiprinančių struktūrinių reformų ir investicijų.
Pagal paskutinį plano pakeitimą, Lietuva iki 2026 m. pabaigos gali gauti 3,8 mlrd. eurų ES subsidijų ir paskolų, padėsiančių spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei įveikti įsisenėjusias struktūrines problemas:
„Norint pasinaudoti visomis numatytomis lėšomis ir pasiekti planuotus tikslus, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas.“
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega nurodė: „Europos Komisijos rekomendacijomis ir šalies ataskaita paliečiamos tos Lietuvos ekonominės ir socialinės būklės sritys, kuriose yra daugiau iššūkių, t. y. sveikatos apsaugos sistema ar pensijų dydžio adekvatumas.“
